Kaip rašo dienraštis „Verslo žinios”, jam pavyko iš savo šaltinių gauti Pasaulio banko atsakymo Vyriausybės atstovams kopiją.
Joje dėstoma, kad šios autoritetingos institucijos atstovai sutinka įvertinti Lietuvos privataus pensijų kaupimo sistemą, taip pat būsimus jos pokyčius, kai prie kaupimo galės prisidėti patys gyventojai ir už tai gaus skatinamąją priemoką iš valstybės. Be to, bus įvertinta sistemos pokyčių kaina valstybei, alternatyvūs sprendimai.
Tyrimas kainuos 40 tūkst. dol. (102 tūkst. Lt), o už jį, pasak S. Jakeliūno, turėtų sumokėti Finansų ministerija arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pensijų fondų valdytojai sako užuodžiantys klastą – esą PB parengtos studijos išvados bus panaudotos dabartinei II pakopos pensijų kaupimo sistemai griauti.
Ramūnas Stankevičius, pensijų fondų valdymo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius, pažymi, kad laukiami PB tyrimo rezultatai ir jų interpretavimas gali būti tendencingi, jau vien dėl tyrimui parinktų šalių pavyzdžių.
„Čilėje valstybinis socialinio draudimo fondas yra bankrutavęs, Argentinoje ir Vengrijoje pensijų fondai buvo nacionalizuoti, Lenkijoje - ketinama dalinai nacionalizuoti. Iš teigiamų pavyzdžių minima tik Estija. Tačiau kodėl nenagrinėjamos kitos šalys, tokios kaip Danija, Nyderlandai ar Islandija, kur pensijų fondų turtas sudaro ženklią dalį nuo BVP, o pensijos yra aukštesnės už šalių vidurkį?“, – klausia R. Stankevičius.
Pasak jo, keista, kad už PB tyrimą norima mokėti tūkstančius dolerių, nors dar šį pavasarį Lietuvos bankas atliko labai panašią studiją ir įvertino pensijų reformos poveikį tiek gyventojų, tiek valstybės finansams.
Primename, kad gyventojai iki lapkričio pabaigos turi apsispręsti, kaip kaupti senatvei.
