Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad VMI turėtų koncentruotis į šešėlyje tūnantį verslą, o ne purtyti kelias dienas mokesčius mokėti vėluojančias įmones.
Imtis griežtesnių priemonių VMI esą verčia augančios pradelstų mokesčių sumos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius VMI iš įmonių išieškojo 455,2 mln. Lt, o tai yra beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus, kai buvo išieškota 493 mln. Lt. Didžiausia vieno mokesčio mokėtojo deklaruoto PVM skola šiuo metu yra 23,3 mln. Lt.
„Išanalizavusi mokesčių nepriemokos augimo tendencijas VMI pastebėjo, kad įmonės, turinčios pakankamai apyvartinių lėšų, neskuba atsiskaityti su valstybe, o piniginius srautus nukreipia pelnui didinti. Iš vienos pusės VMI supranta, kad įmonės vykdydamos verslą siekia gauti kuo didesnę pelno dalį, tačiau nesilaikydamos įstatymo normų jos skriaudžia eilinius šalies gyventojus išlaikomus iš biudžeto, pavyzdžiui, bibliotekininkus ir mokytojus“, – DELFI komentavo VMI viršininko pavaduotojas Dainoras Bradauskas.
VMI duomenimis, yra atvejų, kai įmonė, laiku nesumokėjusi mokesčių, išdavė 0,9 mln. Lt paskolą savininkams ar akcininkams, taip pat perdavė nekilnojamąjį turtą įmonės vadovams.
Pasak jo, didžiausi šalies eksportuotojai, kurių generuojamos apyvartos yra milijoninės, o atlyginimai darbuotojams mokami laiku, neskuba sumokėti PVM ir kas mėnesį vėluoja tai padaryti daugiau kaip 10-15 dienų.
„Dėl tokio vėlavimo valstybei tenka perskirstyti savo piniginius srautus arba skolintis mokesčių mokėtojų sąskaita“, – tvirtino VMI viršininko pavaduotojas.
Kiekvieną mėnesį VMI administruodama nepriemoką, skolą sumažina 200-300 mln. Lt, tačiau artėjant PVM sumokėjimo terminui – kiekvieno mėnesio 25 d. - skola vėl pasiekia rekordines aukštumas.
„Dėl to, esant įtemptam PVM plano vykdymui, VMI privalo griežčiau bendrauti su piktybiniais valstybės skolininkais bei taikyti griežtas išieškojimo procedūras: vykdyti išieškojimą iš sąskaitų, perduoti nepriemokos išieškojimą antstoliams ir t.t. VMI pažymi, kad visada yra pasirengusi bendradarbiauti su sunkumų turinčiu verslu, tačiau įmonių grupės turinčios pakankamai išteklių atsiskaityti su valstybe laiku, bet to nedarančios, buvo ir bus vertinamos principingai. Tyčia nepriemoką didinančios bendrovės sulauks griežtų VMI kontrolės procedūrų“, - kalbėjo D. Bradauskas.
Pasak VMI, operatyviniais patikrinimais siekiama išsiaiškinti atsiskaitymo su biudžetu galimybes. Šiemet tokių patikrinimų jau buvo 38, juos ketinama intensyvinti.
Nuo gruodžio bus galima patikrinti visas įmones
VMI duomenimis, 2013 m. vasarį pradėjus automatinį pranešimų mokesčių mokėtojams siuntimą, per 2013 m. kovo-rugsėjo mėn. mokesčių mokėtojai pavėluotai sumokėjo 1,4 mlrd. Lt. Taip pat pastarąjį pusmetį pradėti viešinti didžiausių PVM skolininkų sąrašai duoda naudos: jie pervedę 104,7 mln. Lt iš buvusios 131,2 mln. Lt skolos.
Todėl šiuo metu yra diegiama programa visų mokestinių skolų viešinimui. Taip pat nuo gruodžio 12 d. ketinama sudaryti galimybę internetu patikrinti, kiek konkreti bendrovė yra skolinga valstybei.
VMI duomenimis, per 2013 m. tris ketvirčius į valstybės biudžetą surinkta 6,37 mlrd. Lt PVM, planas arba 4,2 proc. mažiau nei buvo planuota. PVM yra mokesčių banginis – šio mokesčio į biudžetą suplaukia daugiausiai. Akcizų surinkimas taip pat atsilieka nuo plano, gyventojų pajamų mokesčio surinkta šiek tiek daugiau. Beveik 60 proc. įmonių vėluojamų sumokėti mokesčių sudaro PVM.
DELFI primena, kad finansų ministras Rimantas Šadžius ne kartą kritikavo VMI dėl prasto mokesčių surinkimo. Taip pat ministerijos sudaryta darbo grupė skyrė griežtą papeikimą VMI vadovui Modestui Kaseliauskui, kuris jį apskundė.
Kai kas apskritai gali nemokėti mokesčių
„Aš manau, kad mokesčius turi mokėti visi ir laiku. Tam ir yra mokesčiai, bet aš matyčiau kitus akcentus, kur VMI turėtų padirbėti: yra labai daug įmonių, kurios nemoka mokesčių.
Yra tokių įmonių, kurios yra didelės eksportuotojos, o vidutinis jų atlyginimas yra 200-300 Lt per mėnesį. Turi būti išlaikomas sąžiningumas. Kodėl kai kas gali nemokėti mokesčių?“, - DELFI komentavo LPK Ekonomikos departamento vadovas Sigitas Besagirskas.
Jis prisiminė, kad valdant Gedimino Vagnoriaus Vyriausybei tuometis finansų ministras Algirdas Šemeta taip pat buvo ėmęsis griežtų priemonių prieš verslą.
„Patirtis rodo, kad viena griežta priemonė paskui save išaugina kitas griežtas priemones, apie kurias nebuvo kalbama. Mes ne kartą diskutavome su mokesčių inspekcija ir jie patys mato, kad tam tikrame sektoriuje galima pamatyti, kad iš dešimties penkių sumokami mokesčiai yra dideli, o kitų penkių – labai maži. Tokiu atveju yra beveik akivaizdu, kad kitos penkios dirba šešėlyje. Tai turėtų būti pagrindinis akcentas, o ne tie, kurie sąžiningai moka ir dar truputį prie jų prisikabinkime, kad jie nevėluotų dieną ar dvi“, - komentavo ekonomistas.
Be to, anot pašnekovo, VMI pati delsia kai kuriems eksportuotojams sugrąžinti PVM.
„Kitas dalykas, kurį vis dažniau girdžiu iš verslininkų, yra eksportuotojams negrąžinamas PVM. Tokių įmonių daugėja, VMI tarsi sako, kad statistiškai viskas yra gerai, bet tokių kreipimųsi į mūsų organizaciją tikrai padaugėjo paskutinį pusmetį. Ir šiuos klausimus mes negauname atsakymo iš VMI“, - komentavo jis.
Paklaustas, ar VMI griežtesnį požiūrį galėjo lemti anksčiau išsakyta kritika dėl nevykdomo mokesčių surinkimo plano, S. Besagirskas svarstė: „Labai sunku pasakyti, kokios yra to priežastys. Galbūt viena iš priežasčių yra, kad duotas žodinis įsakymas pataupyti ir padidinti valstybės apyvartinių lėšų srautą. Kitas variantas gali būti vietinės techninės problemos, apie kurias labai sunku kalbėti. Bet nemanau, kad tokiu būdu jį reikėtų didinti stabdant arba žlugdant verslus. Aš turiu dvi eksportuojančias įmones, apie kurias esu kalbėjęs ir su VMI, kurių veikla yra laikinai sustabdyta tik todėl, kad jie neatgauna PVM, nors viena įmonė priklauso didelei verslo grupei.
