Bankas prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais augs 2,5 proc., kai Estijoje ekonomikos augimas sieks 1 proc., o Latvijoje – 4 proc.

“Kitąmet pirmoji 2008 metų piką pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija ekonominio nuosmukio padarinius atkurs 2015 m. pabaigoje”, - prognozuoja DNB.

"Mes patyrėme ne tokį didžiulį nuosmukį, kokį patyrė Latvija, dėl to Latvijai atsigavimo distanciją teks bėgti ilgiau. O Estijos ūkis, ypač sparčiai pradėjęs augti 2011-2012 m., šiais metais labai sulėtėjo. Išsikvėpė jos lokomotyvai, nors Estijoje atsistatė ir vidaus rinka po krizės gerokai anksčiau – tai yra pagrindinė piežastis", - teigė DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė.

Skaičiuojama, jog dabar į vidaus vartojimą orientuotos veiklos dar tik pradeda įgauti pagreitį, nes darbo rinkos situacija – sudėtinga. Gyventojų pajamos bei nedarbo lygis atsilieka nuo prieškrizinio lygmens.

„Pagal apyvartos rodiklius visi pagrindiniai į eksportą orientuoti ūkio sektoriai – apdirbamoji pramonė, transportas ir didmeninė prekyba, jau pasekė 2008-ųjų lygį, o visa Lietuvos ekonomika šį lygį pasieks kitų metų viduryje“, - sakė I. Genytė – Pikčienė.

Nors eksporto augimo tempas lėtėja, DNB prognozuoja, jog jam teigiamos įtakos turės tvaresnis Europos Sąjungos ūkio augimas, o prastėjančius eksporto rodiklius iš dalies kompensuos atsigaunanti vidaus rinka.

Algas teks kelti

Bankas prognozuoja, jog įmonėms teks savo darbuotojams didinti atlyginimus bei investuoti į veiklos efektyvumą. Šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti 5 proc., o kitąmet – 6 proc.

„Kad įmonės turi iš ko didinti atlyginimus ir našumą rodo jų pelningumo rodikliai, - sakė I. Genytė – Pikčienė. - Lietuvos įmonės krizę ir jos padarinius išgyveno taupydamos darbo veiksnių sąnaudas, tačiau didėjanti emigracija ir natūraliai kylantys kokybiškos darbo jėgos paieškos sunkumai natūraliai privers pradėti rūpintis ir šiuo veiklos veiksniu."

Dėl to, jos nuomone, artimiausiais metais darbo užmokesčio augimas neturėtų lėtėti, o verslo įmonėms teks paieškoti kitų šaltinių efektyvumo didinimui ir našumo kėlimui, pavyzdžiui, investuojant į veiklos modernizavimą.

“Brangstanti darbo jėga, senstanti visuomenė, didelė emigracija mažina Lietuvos verslo potencialą, todėl įmonėms vertėtų koncentruotis į veiklos našumo didinimą, gamybinių pajėgumų atnaujinimą. Prognozuojame, kad kelerių metų perspektyvoje, atsigaunant eksporto rinkoms ir ūkio augimui, įmonės daugiau investuos į atsinaujinimą ir plėtrą”, - dėstė I. Genytė – Pikčienė.

Banko vyresnioji analitikė pridūrė, jog dabartiniai nekilnojamojo turto (NT) rinkos rodikliai rodo, jog baigėsi būsto pigimo tendencija, tad tikėtis mažesnių NT kainų – neverta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)