Pasak Statistikos departamento generalinio direktoriaus Algirdo Šemetos, tendencijas demonstruojantis vartotojų pasitikėjimo rodiklis turėtų tapti ypač aktualiu politikams, priimantiems vienokius ar kitokius sprendimus bei makroekonomikos prognozėmis užsiimantiems analitikams. Europos Sąjungos praktika liudija, kad tyrimo metu išsakytos prognozės dažniausiai pasiteisina.
Prognozuodami namų ūkių finansinę padėtį artimiausiems 12 mėnesių, 52 procentai respondentų pareiškė, kad ji nepasikeis, 12 procentų vylėsi, jog ji truputį pagerės, o 21 procentas spėjo, kad truputį pablogės. Neigiamas vertinimų balansas - minus 9 punktai.
Pesimistiškesnė šalies ekonominės padėties pokyčių prognozė - balansas minus 12 punktų. Kad Lietuvos ekonominė padėtis per artimiausius metus pablogės, mano 28 proc., kad išliks nepakitusi - 40, kad truputį pagerės - 16 proc. respondentų.
Dar liūdniau gyventojai prognozuoja galimybes per ateinančius 12 mėnesių sutaupyti - minus 54 punktai. Kad gana neįtikėtina ir labai neįtikėta galimybė nors šiek tiek sutaupyti įsitikinę 81 proc. respondentų. Tokias prognozes kiek realesnėmis laiko tik 17 proc. gyventojų.
"Vartotojai yra nusiteikę pesimistiškai - ypač mažiau pasiturintys, žemesnio išsilavinimo ir vyresnio amžiaus žmonės", - apibūdino tyrimo rezultatus Statistikos departamento vadovas.