Nors šie skaičiai nėra galutiniai – patikrinimai tęsiasi, pagal nustatytus pažeidimus galimi tam tikri apibendrinimai. Įmonės, neišskiriant nė vienos grupės iš šių – teikiančios estetikos, veterinarijos, odontologijos ar kitas mokamas medicinos paslaugas nedeklaruodavo nuo ketvirtadalio iki pusės metinių pajamų.

„Tais atvejais, kai mokesčių administratoriui įmonės rodikliai kelia abejonių ir sudaro pagrindą manyti, kad yra neapskaitomos visos įmonės uždirbtos pajamos, įmonėse teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atliekami mokestiniai patikrinimai, kurių metu mokesčių bazė ir mokestinės prievolės bus apskaičiuojamos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pateiktus paaiškinimus, – apie projektą „Baltieji chalatai“ sako Šiaulių AVMI Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė. – Be to, dėl galimo pajamų neapskaitymo rizikingų mokesčių mokėtojų atžvilgiu gali būti priimtas sprendimas vykdyti tolimesnę stebėseną jų veiklos vykdymo vietose, o 2014-aisiais numatytas privačias medicinos paslaugas teikiančių įmonių deklaracinių duomenų monitoringas.“

Šiaulių AVMI darbuotojai operatyvaus patikrinimo metu apsilankė viename iš privačių gydytojo kabinetų Šiauliuose ir nustatė, kad nedeklaruota dalis pajamų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas. Įmonė suskubo tikslinti metines pelno mokesčio deklaracijas.

Už 4 metų laikotarpį įmonė papildomai deklaravo beveik 103 tūkst. litų apmokestinamų pajamų, sumažindama 52 tūkst. litų deklaruotą nuostolį ir papildomai deklaruodama 68 tūkst. litų apmokestinamąjį pelną, nuo kurio apskaičiuota 2,3 tūkst. litų pelno mokesčio. Įmonės savininkas po patikrinimo papildomai deklaravo 30 tūkst. litų pajamų, nuo kurių apskaičiuota beveik 4,5 tūkst. GPM.

Kitas Šiaulių apskrities privatus kabinetas nuo 2008 iki 2012 m. kasmet neapskaitydavo per 36 proc. gautų pajamų. Šio kabineto savininkė pripažinusi, kad gavo daugiau kaip 220 tūkst. litų pajamų, pateikė gyventojų pajamų deklaraciją ir sumokėjo atitinkamai beveik 36 tūkst. litų GPM ir beveik 4 tūkst. litų privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Tuo pačiu įmonė dar sumokėjo per 14 tūkst. pelno mokesčio.

„Aiškindamiesi, ar įmonės apskaito visas gaunamas pajamas, ar apskaičiuoja ir į valstybės biudžetą sumoka visus mokesčius, ar susijusiems fiziniams asmenims nepagrįstai neišmoka gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestintų išmokų ir taip padidina sąnaudas, dažnai iškyla poreikis inicijuoti ir kitus kontrolės veiksmus, – sako Zonė Lapienė, paaiškindama, kad nuo įmonės, juridinio asmens, patikrinimo einama prie fizinių asmenų, įmonių savininkų turto ir pajamų šaltinių tikrinimų. – Pavyzdžiui, vieno mokestinio tyrimo metu didelį įtarimą sukėlė rajone dirbanti odontologė. Jai priklausanti įmonė kelerius metus iš eilės dirbo nuostolingai, o savininkė įsigijo sostinėje nekilnojamąjį turtą. Ištyrus šeimos pajamas ir patirtas išlaidas, trūko vos ne 100 tūkstančių litų pirkiniui pagrįsti, iš kitų šaltinių gautų pajamų nepakako. Odontologė pripažino naudojusi asmeninių poreikių tenkinimui įmonės lėšas.“