Uždaras ratas: ir algos minimalios, ir darbuotojų nėra

Ruduo Ignalinos miesto kavinėms ir restoranams – niūrus laikotarpis. Nebelieka vasarai suplūdusių poilsiautojų ir turistų, o atvyksiančių slidininkų dar reikia palaukti, tad vieninteliai pajamų šaltiniai yra biudžetininkų apsilankymai, banketai ir gedulingi pietūs.

„Ignalinoje, kad žmonės vaikščiotų į kavines, pirmiausiai reikia, jog jų būtų. Kai mieste 6 tūkst. gyventojų, mes tikrai galime pasidžiaugti, kad restoranas save išlaiko, nes mūsų pagrindinė koncepcija - parodomieji šakočių kepimai, į kuriuos atvažiuoja daug grupių, įvairūs banketai. Šie dalykai yra pagrindinis mūsų variklis, - sako restoraną ir kepyklą valdančios įmonės „Romnesa“ vadovas Romualdas Spulis. - Rajone gyventojų, žinoma, mažėja. Man liūdna, bet maitinimo paslaugų verslas sulaukia nemažai pajamų iš gedulingų pietų, nes šis rajonas yra vienas seniausių Lietuvoje.“

Jis sako, jog rudens vakarais, priešingai nei vasaros ar žiemos sezono metu, restoranas retai sulaukia svečių vakare.

„Pagrindinis Ignalinos rajono darbuotojų pajamų šaltinis yra biudžetas, o kitų gyventojų pajamos - šalpos išmokos ir pensijos, iš kurių žmonės maisto restorane neįperka“, - vardija jis.

Panaši situacija yra viešbutyje ir restorane „Žuvėdra“. Šio komplekso administratorė Aldona Kliaugaitė pasakoja, jog per pastaruosius keletą metų situacija apgyvendinimo ir maitinimo versle prastėjo, nes apyvartos išliko tos pačios, o kainos – kilo.

„Mūsų pagrindiniai klientai ne sezono metu yra dienos pietų valgytojai, kartais užsakomi gedulingi pietūs, o jaunimo pritraukiame savaitgaliais arba kai darome akcijas, pavyzdžiui, dideles nuolaidas picoms“, - sako ji.

Aštuonerius metus „Žuvėdroje“ dirbanti specialistė tikisi, jog situacija turėtų pagerėti per Kalėdas: tuomet viešbutyje, kaip ir vasarą, apsistoja rusų. Iš viso viešbutyje yra 8 kambariai, brangiausio kaina dviems - 180 litų.

„Vietos žmonės neturi pinigų, o atvažiuojantiems – viskas gerai, jiems ir kainos nesikandžioja. Vasarą pas mus sunku pakliūti, nes atvažiuoja rusai, taip pat daug tenisininkų – šalia teniso kortai. O ne sezono metu, pastebime, kad mieste visai nėra jaunimo, didelė dalis yra emigravusi, o vyresni žmonės gyvena, kad išgyventų, retai sau leidžia nueiti į kavinę“, - sako A. Kliaugaitė.

Algos – minimalios, darbuotojų nėra

Paslaugų sektoriaus įmonių atstovai pasakoja, jog Ignalinoje yra ne tik nedidelis nedarbas, bet kai jau prireikia darbuotojo, jį sunku surasti. Siūlomi atlyginimai dažnai yra minimalūs arba šiek tiek didesni, todėl ne visada žmonės nori dirbti.

„Kalbant apie darbuotojus, jų stygius yra visos Lietuvos problema: pašalpų sistema gadina žmones. Žinau atvejį, kai šeimą sudaro 6 asmenys, kiekvienas jų gauna po 350 litų, bendros pajamos - 2 100 litų. Jeigu vienas žmogus nueis dirbti, šeimos pajamos padidės tiek, kiek jis uždirba, bet nebeliks pašalpų. Ignalinoje žmogui gauti darbą nebiudžetiniame sektoriuje, kad jo alga būtų 2 tūkst. litų ir daugiau yra sudėtinga, nes čia normalus atlyginimas „į rankas“ yra 1,2 tūkst. litų. Dirbti, turint vaikų, neracionalu - juk kiekvienas skaičiuoja“, - atvirauja R. Spulis.

A. Kliaugaitė antrina, jog Ignalinoje vidutinis atlyginimas privačiame sektoriuje yra 1,2 tūkst. „į rankas“, tačiau priduria, kad sezono metu jis gali būti didesnis. Tačiau ji sako, jog rasti darbą už tokį atlyginimą Ignalinoje yra sudėtinga, nes pirmiausiai siūloma minimali alga.

„Kolegė turi administratorės išsilavinimą, patirties paslaugų sferoje ir jai surasti darbą užtruko apie pusę metų, nes visai nėra pasiūlos. Greičiausiai gali gauti darbo parduotuvėje, ten dar vyksta žmonių rotacija“, - pastebi moteris.

Darbuotojų stygių įmonės skausmingai pajaučia ne sezono metu, nes gaunantys išmokas neskuba įsidarbinti už minimalų atlyginimą. Sezono metu su tokia problema nesusiduriama, nes papildomai padirbėti nori moksleiviai, kurie užsidirba ne tik algą, bet ir arbatpinigių.

„Moksleiviai pas mus vasaromis dirba nuo 16-os, po to baigia 12 klasių, išvažiuoja ir nebegrįžta“, - sako A. Kliaugaitė.

Dėl to Ignalinoje dirba ne tik miesto, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Bet verslas kalba ir apie kitą problemą: ne visi norintys moka dirbti.

„Yra žmonių, kurie be darbo negali, jie į darbą kabinasi, ieško kur geriau, daro karjerą, o yra žmonių, kurie liguistai nenori darbo. Yra ir trečia grupė žmonių, kurie nesugeba dirbti, nors ir nori. Reikalingas darbo našumas, atsakomybė ir tokios savybės kaip tvarkingumas, švarumas, pareigingumas. Tai daug įgimtų, paveldėtų, išlavintų bruožų, kurie reikalingi, koks darbas bebūtų. Kartais ateina žmogus dirbti valytoju, bet nesugeba dirbti šio darbo“, - apgailestauja R. Spulis.

Ekonomika atsigauna, bet verslai nyksta

„Romnesos“ direktorius pasakoja, jog nors paslaugų ir prekybos verslas pajuto teigiamų ekonomikos atsigavimo požymių, tačiau ne dėl to, kad žmonės ėmė gauti daugiau pinigų, bet dėl to, jog drąsiau ėmė juos leisti.

„Mes dirbame aptarnavimo sferoje ir matome pasikeitimų į gerąją pusę nuo 2008 m., - sako R. Spulis. - Bet šakočių pardavimai neatgavo ir niekada neatgaus 2008 m. lygio, nes tuomet žmonės neskyrė šakočio nuo batono, imdavo, kas pakliūna. Dabar jie jau įsižiūri į kainą.“

Įmonės vadovas pateikia pavyzdį: jei iki 2008 m. buvo parduodama 100 proc. šakočių, per krizę – 50 proc., dabar jų nuperkama apie 70 proc. Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, įmonė atsisakė vieno šakočių gamybos cecho bei ėmėsi gaminti ir bulvinius gaminius: blynus, vėdarus, kuriais dabar prekiauja per didžiuosius prekybos tinklus. Be to, įmonei priklauso Mindūnų kempingas ir vietinis naktinis klubas.

„Mes pastebime, kad vienas verslas neišsilaikytų be kito, net perkeliame žmones: vasarą jis kempingo direktorius, o žiemą – šakočių kepėjas, nes yra sezoniškumas: vasarą nereikia tiek šakočių, kiek Naujiems metams“, - pavyzdį pateikia R. Spulis.

Jis sako, jog dėl verslo diferenciacijos įmonės veikla mažai priklauso ir nuo pardavimų Ignalinos rajone.

„Nors rajonas yra stiprus socialine prasme - renovuojami namai, katilinės, trasos - tai pakankamai nepaveikia ekonomikos ir verslas nyksta: daugiau įmonių bankrutuoja, nei atsiranda naujų, pradedančių veiklą“, - dėl liūdnos rajono padėties apgailestauja jis.

Ignalinos restoranas ir viešbutis „Žuvėdra“

Šakočių gamybos įmonės "Romnesa" restoranas