Atsakydamas į D.Kreivio DELFI publikuotą nuomonę noriu pabrėžti, kad vilniečiai iš čiaupo geria geriausią Europoje požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kurio kubas šiuo metu kainuoja tiek, kiek litras mineralinio vandens butelio parduotuvės lentynoje. Priminsiu – 1 kubinis metras yra lygus 1000 litrų.
Tik politikai turėtų atkreipti dėmesį, kad vanduo lentynoje, kaip ir dauguma produktų brangsta, o vilniečiai už kubą vandens moka tokią kainą, kokia buvo nustatyta net prieš 12 metų - vandens ir nuotekų tvarkymo kaina buvo peržiūrėta 2001 metais, o po 10-ies metų pertraukos, 2011 metų pabaigoje tik nežymiai pakoreguota neatsižvelgiant į padarytas ir daromas investicijas.
Tokių kainų, kokias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė šių metų spalį, jau buvo prašoma prieš tris metus, tačiau komisijos sprendimas buvo kitoks ir jis didele dalimi įtakojo šiandieninę bendrovės finansinę situaciją.
Greičiausiai D.Kreivys nežino, kad vilniečiai subsidijuoja Švenčionių ir Šalčininkų rajonų gyventojus ir papildomai už tai moka po 16 ct už kiekvieną suvartotą vandens kubą. Dažnas vilnietis pamiršta, o gal kartais ir nežino, jog į kubo kainą įskaičiuotos ne tik vandens tiekimo, bet ir aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. 2013 m. rugpjūtį pateiktoje 7-ojoje Europos komisijos ataskaitoje dėl miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo, Vilnius patenka į geriausiai nuotekas tvarkančių Europos miestų dešimtuką.
Ilgus metus kentėję nemalonius kvapus Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės gyventojai šiandien gali laisvai atverti namų langus – pernai Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu pradėjo veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Iš viso projektui buvo skirta apie 176 mln. Lt. (didžioji dalis – ES lėšos), tačiau gerai valdant projektą, pavyko sutaupyti apie 20 mln. Lt. Tačiau šių įrenginių eksploatacija per metus bendrovės išlaidas padidina 17 mln. Lt, o šiuo metu galiojančiomis kainomis gautos pajamos niekaip nepadengtų paslaugų būtinųjų sąnaudų.
Per pastaruosius 13 metų UAB „Vilniaus vandenys“ jau yra įgyvendinę vandentvarkos projektų už daugiau nei pusę milijardo litų: per šį laikotarpį vandentiekio ir nuotekų tinklų padidėjo daugiau kaip 700 km ir prie tinklų prisijungė 25 tūkst. vartotojų Riešėje, Balsiuose, Tarandėje, Bajoruose, Pavilnyje, Kairėnuose-Galgiuose, Grigiškėse, Daliniškėse, N. Vilnioje, Gineitiškėse, Salininkuose ir kituose mikrorajonuose. Bendrovės ūkis išsiplėtė daugiau kaip 3 kartus. Todėl ir visos eksploatacinės išlaidos išaugo beveik 60 mln. Lt per metus.
Šiemet Bukčiuose statomi vandens gerinimo įrenginiai. Iš Bukčių vandenvietės vanduo tiekiamas Karoliniškių, Lazdynų ir Pilaitės mikrorajonų gyventojams. Užbaigus šio objekto statybas, kitų metų pabaigoje, 100 000 vilniečių gaus dar geresnės kokybės vandenį. Taip pat, suplanuota tiesti naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus Šnipiškėse, Antakalnio soduose ir kitose miesto vietose.
Per pastaruosius penkerius metus sostinė išaugo, išsiplėtė, atsirado naujų mikrorajonų miesto pakraščiuose. Jei ne ES fondo dalinai finansuojami vandentvarkos projektai, toliau nuo miesto centro išsidėsčiusių mikrorajonų gyventojai dar ir šiandien vandenį semtų iš šulinių ir naudotųsi lauko tualetais. Arba mokėtų didžiulius pinigus už privačius vandens gręžinius, tinklus, jų priežiūrą, nuolatinius vandens kokybės tyrimus ir, žinoma, nuotekų tvarkymą.
2007-2013 m. panaudota 92 proc. ES skirtos paramos
Jau minėtuose 2010 – 2012 m. tarybose patvirtintuose plėtros planuose buvo numatyta investuoti 249,9 mln. Lt ES fondų lėšų. Tačiau po viešųjų pirkimų konkursų, planuotų objektų statybų vertės sumažėjo iki 160,93 mln. Lt., taigi atitinkamai sumažėjo ir poreikis ES paramai.
Kitaip tariant, griežtas viešųjų pirkimų sąlygų laikymasis ir kontrolė leido sutaupyti beveik 89 mln. Lt europinių ir tuo pačiu bendrovės pinigų (įmonei prie projektų įgyvendinimo reikėjo savo lėšomis prisidėti proporcingai mažesne dalimi). Čia galbūt reikia patikslinimo, kaip veikia ES paramos mechanizmas. Parama teikiama tik įgyvendinus darbus, pagal faktines išlaidas. Vadinasi, jei projektai įgyvendinti už 160,93 mln. Lt, tai tokia ir bus ES parama - nei daugiau, nei mažiau. Todėl viešai girdimi kaltinimai, esą bendrovė nesugebėjo pasinaudoti europine parama, yra absurdidški.
Be to, ES finansavimas nebuvo skirtas ir tokiems savivaldybės tarybos planuose patvirtintiems objektams kaip Pagirių, Šiaurinės Pilaitės, Kuprioniškių vienaukščių namų kvartalų tinklų plėtra. Čia vienam vartotojui reikalingos investicijos buvo per didelės ir neatitiko ES projektų finansavimo kriterijų. Dar viena priežastis, dėl ko dalies lėšų investavimas nusikelia vėlesniam laikui (jos niekur nedingsta) – papildomi darbai archeologiniams tyrinėjimams Eišiškėse, dėl rangovų restruktūrizavimo bylos iškėlimo užsitęsę darbai Salininkuose ir Buivydiškėse.
Kažkodėl įsivaizduojama, kad jei jau vandentvarkos ūkio plėtrą remia ES, tai vadinasi „Europa už viską sumoka „nuo...iki“. Būtų labai gerai, jeigu visi įgyvendinami projektai būtų finansuojami šimtu procentų. Deja, ES finansinės paramos intensyvumas yra 50-85 proc., o tai reiškia, kad likusią dalį turi dengti pačios vandentvarkos bendrovės. Tai ir yra pagrindinė UAB „Vilniaus vandenys“ skolinimosi priežastis.
Per pastaruosius dvejus metus buvo paimta 25 mln. Lt paskolų (iš jų šiuo metu panaudoti 13 mln.). Šios paskolos buvo paimtos Bukčių nugeležinimo įrenginių statyboms ir kitiems šiuo metu įgyveninamiems projektams. Paskolos yra gražinamos pagal sudarytus grafikus.
Kaltinimai neskaidriais viešaisiais pirkimais – dar vienas politikų pučiamas muilo burbulas. Dėl bendrovės vykdomų viešųjų pirkimų pastabų ar pretenzijų neturi nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Aplinkos projektų valdymo agentūra ar LR Aplinkos ministerija.