Antradienį kasmetinėje Europos migracijos ekspertų konferencijoje Vilniuje kalbėjęs verslininkas priminė, kad vis pasigirsta kalbų, kad būtų galima didinti atlyginimus.
„Spaudimas darbdaviams didinti atlyginimus jaučiamas jau dabar [...] Tendencijos rodo, kad atlyginimai didės ir kitais metais. Tai reiškia, kad dirbantys uždirbs daugiau, o tie, kurie nedirba, nelabai ras sau darbo. Ir tai yra viena iš didžiausių mūsų bėdų“, - kalbėdamas apie Lietuvos darbo rinką teigė R. Dargis.
Pramonininkų atstovo nuomone, Lietuvai nepavyks pasiekti žemesnio nei 10 proc. nedarbo lygio, nes didžioji dalis bedarbių yra ilgalaikiai, o toks struktūrinis nedarbas sunkiai išgyvendinamas.
„Kadangi konkurencija didėja, o rinkos, į kurias Europos Sąjunga eksportuoja, yra panašios, tai, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje pelningumas yra likęs tik 2,6 proc. Todėl didelių galimybių didinti atlyginimus tikrai nėra“, - patikino jis.
Apie atlyginimų augimo perspektyvas R. Dargis kalbėjo Lietuvos demografinės ir darbo rinkos situacijos kontekste.
Pramonininkų atstovas dar kartą pakartojo, kad Lietuvos ateitis miglota dėl per mažo gimstamumo bei emigracijos.
„Turbūt skaudžiausiai krizė kirto jaunoms ES šalims, kurių didžiausia užduotis – persitvarkyti savo ūkį ir rasti vietą naujose rinkose“, - teigė verslininkas.
Vilniuje susirinkusiems migracijos specialistams R. Dargis priminė, kad geriausiais laikais Lietuva turėjo 3,6 mln. gyventojų, o dabar skaičiuojama, kad 2021 m. gyventojų liks tik 2,6 mln.
„Prarandame gyventojus ne tik absoliučiais skaičiais. Daugiausia prognozuojamas darbingo amžiaus žmonių praradimas. 2021 m. turėsime apie 20 proc. mažiau darbingo amžiaus žmonių“, - liūdną ateitį piešė R. Dargis.
Pesimistiškai nuteikia ir tai, kad vis daugiau pensininkų teks vienam gyventojui. Skaičiuojama, kad 2060 m. pensininkų skaičius viršys 50 proc. šalies gyventojų.
„Bet, mano manymu, jau pusę išlaikytinių Lietuvoje turėsime greičiau. Jau šiandien yra rajonų, kur pensininkų skaičius viršija 50 proc.”, - teigė pramonininkų konfederacijos vadovas.
Daug problemų R. Dargis mato ir švietimo sistemoje. Daugiausia renkamasi socialinių ir humanitarinių mokslų studijų, tačiau, pasak jo, daugiau nei 50 proc. baigusiųjų galimybės susirasti darbo labai menkos ir tokie žmonės tampa potencialiais emigrantais.
Kaip pavyzdį, R. Dargis pateikė architektūros studijas. Verslininkas skaičiuoja, kad tokį išsilavinimą siūlo trys universitetai. Per metus paruošiama 180 architektų.
„O perspektyvos statybų sektoriuje nėra optimistiškos. Ir vėl gaminame emigrantus“, - pridėjo jis.
Pramonininkų konfederacijos atstovo siūloma išeitis – protinga migracijos politika.
„Tačiau tai labai jautrus politiškai klausimas. Politikai vengia klausimų apie migraciją, nes jiems nepatogu. Lietuva monotautinė valstybė ir po visų okupacijų ji pavargusi nuo kitataučių“, - aiškino konferencijos dalyvis.
Vis dėlto R. Dargis dar kartą užstojo savo mintis apie tai, kad Lietuva galėtų svetingiau priimti ir pasikviesti užsienio kvalifikuotą darbo jėgą.
