Geguže šiems metams ministerija prognozavo 3,4 proc. augimą, rugsėjį jį padidino iki 3,7 proc., tačiau dabar ministras sako, jog rodiklio gali nepavykti pasiekti ir saugia prognoze lieka 3,4 proc.
“Buvo paskelbti Statistikos departamento duomenys apie III ketv. BVP augimą, tai – preliminarūs duomenys, bet jie parodė, kad BVP šių metų III ketv., palyginti su praeitų metų III ketv. augo lėčiau negu mąstė, na, praktiškai visi ekspertai. Na, nusivylė visi ekspertai, kurie prognozavo pakankamai spartų augimą. Bet augimas vis dėlto yra ir bendras metinis Lietuvos augimas tikrai bus, lauksime patikslintų BVP duomenų, juos patikslinus dažnai atsitinka taip, kad viena kita dešimtoji prisideda ir žiūrėsime, koks bus galutinis rezultatas. Aš nemanau, kad jis labai skirtųsi nuo mūsų 3,7 proc.”, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pernai šalies BVP augo 3,7 proc., 2014 m. metams prognozuojamas 3,4 proc. augimas.
Atitinkamai 2015 m. prognozuojamas 4,3 proc. augimas, didesnio nei 4 proc. augimo tikimasi ir
2016 m.
“2015-2016 m. augimas vertintinas kaip saugus”, - konstatavo ministras.
Planuojama, kad 2016 m. Lietuvai pavyks subalansuoti arba turėti perteklinį biudžetą. Pernai deficitas siekė -3,2 proc., šiemet planuojamas -2,9 proc., kitąmet siektų -1,9 proc. Tikimasi, kad 2015 m. deficitas sumažėtų iki -0,9 proc.
R. Šadžius, kalbėdamas apie kitų metų biudžetą sakė, jog Lietuvai dar reikalingi keleri metai, kad ji galutinai atsigautų po ekonomikos sunkmečio. Pasak finansų ministro kitąmet išlaidos ekonomikai skatinti sudaro 7,4 mlrd. litų, iš kurių 2,6 mlrd. litų yra nacionalinio biudžeto lėšos, o dar 4,8 mlrd. litų – Europos Sąjungos paramos lėšos. Dauguma šių pinigų skiriami žemės ūkiui ir transportui
finansuoti. Apie milijardą šių lėšų planuojama skirti ūkio plėtrai, dar 0,442 mlrd. Lt - energetikai, apie 0,3 mlrd. Lt - kitiems projektams.
Nesąmonių nerado
Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos asocijuotos verslo struktūros antradienį ikšlausė 2014 m. biudžeto pristatymo ir iš esmės liko juo patenkintos išskyrus per mažu dėmesiu šešėliniam verslui.
„Manau, kad biudžetas, bendrai kalbant, mums patiko. Iš tikrųjų, nebuvo jokių nesąmonių, netikėtumų ir taip toliau, dėl kurių mums kiltų tam tikros baimės. Iš kitos pusės, ko mes pasigedome, bet to pasigendame nebe pirmus metus, tai ilgalaikio valstybės finansų planavimo, tai reiškia, kad valstybės biudžetas yra sudaromas pagal pernai metų biudžetą, kažkiek pakoreguojant skaičiukus, bet išlaikant dvi neigiamas tendencijas: didėja valstybės skola ir didėja mokesčiai“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Finansų ministras nesutiko su S. Besagirsko nuomone, kad mokesčių našta įmonėms auga, tačiau S. Besagirskas dėsto, jog ministras kalba apie legalų ir šešėlinį verslą bendrai, dėl to vertinant visą šalies ekonomiką ir gaunamas rezultatas, kad valstybės lėšų perskirstymas per mokesčius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
„Bet jeigu mes žiūrėtume vien tik legalų verslą, perskirstymas yra pakankamai didelis, mokesčiai didėja“, - aiškino S. Besagirskas ir pasigenda plano, kaip iš šešėlio ištraukti papildomų pinigų.
Jis vardijo, jog dabartiniams šalies poreikiams patenkinti yra galimos kelios alternatyvos: mažinti valstybės išlaidas, didinti mokesčius arba traukti pinigus iš šešėlio.
Rado neatsiperkančių išlaidų
Valstybės investicijų programoje verslo atstovai rado išlaidų, kurios neatsiperka.
„Mes negalime sakyti, kad kaimo mokyklos ar dar kažko nereikia renovuoti, bet esant tokiai situacijai mes pravalgome pinigus užuot juos nukreipę į sritis, kurios atsiperka“, - dėstė S. Besagirskas.
Jis pateikė pavyzdį, kai nutiesiamos komunikacijos į atokius kaimus, jos yra retai naudojamos ir jiems reikia skirti papildomų pinigų priežiūrai.
“Jeigu tai (šias lėšas – DELFI) būtume perdalinę taip, kad jos valstybei generuotų pajamas, manau, mes šiandien neturėtume tiek daug problemų, kiek turime”, - apibendrino S. Besagirskas.
