Antradienį finansų ministras sulaukė prezidentės kritikos dėl planų mažųjų bendrijų narius įtraukti į „Sodros“ mokėtojų gretas. D. Grybauskaitė taip pat džiaugėsi Lietuvos konkurencingumo progresu, tačiau tai pirmiausiai vadino Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nuopelnu. Ji taip pat vylėsi, kad „naujoji Vyriausybė bent nemėgins pagadinti to, kas pasiekta“.
A. Butkevičius DELFI konferencijoje šiuo klausimu pasisakė nuosaikiai, bet griežtai.
„Pirmiausiai noriu pasakyti, kad nekomentuoju prezidentės pasisakymų. Antra, turiu pasakyti, kad kalbant apie mūsų valstybės reitingus, kuriuos atlieka Pasaulio bankas ir kalbant apie Mažųjų bendrijų įstatymą išsakyta kritika šiai Vyriausybei tikrai yra neteisinga. Mažųjų bendrijų įstatymas buvo priimtas 2012 m. birželį, o kai kurios jo nuostatos įsigalios 2014 m. sausio 1 d. Taip pat noriu pasakyti, kad Lietuvos patrauklumą padidino reitingų agentūra „Standard&Poors“, įvertinusi atsakingą Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką, šalies ekonomikos augimą ir siekį įsivesti eurą. Ji pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Tai jau šios Vyriausybės darbas“, - aiškino premjeras.
DELFI primena, jog R. Šadžius taip pat teigė nesuprantantis, kuo užkliuvo prezidentei.
„Tai buvo labai seniai patvirtinta, dar praėjusios Vyriausybės, kai buvo įteisinamos mažosios bendrijos. Buvo numatyta, kad nuo mokesčių bendrijos buvo atleidžiamos tam tikrą laikotarpį po įsikūrimo, taigi dabar žiūrėsime ir analizuosime“, - DELFI pirmadienį teigė finansų ministras.
A. Kubiliaus Vyriausybė pridėliojo „bombų“
Prezidentės pagirtą A. Kubiliaus Vyriausybę A. Butkevičius kritikavo. Esą pirmtakai paliko ne vieną „tiksinčią bombą“ socdemų, „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Vyriausybei.
„Ankstesnė Vyriausybė mums paliko bombų, kurios kaip tik šiuo metu dar tiksi. Pirma, ši Vyriausybė nuo šių metų sausio elektros kainą sumažino 1,5 cento, sustabdė saulės energijos gamybos plėtrą, kuri mūsų vartotojams būtų kainavusi 500 mln. Lt, o elektros kainą būtų reikėję padidinti 5 ct/kWh. Paskutiniu metu išaugus elektros rinkos kainai dėl vienašališkai „Litgrid“ pasirašytos sutarties dėl energijos importo apribojimo iš kai kurių kitų elektros tiekėjų (Rusijos). Tai iššaukė staigų kainos pasikeitimą. Šiuo metu situacija įvertinta ir išanalizuota, duotas labai griežtas nurodymas ištaisyti klaidas neleidžiant elektros kainai augti. Bus nustatytos importo kvotos iš Rusijos, Latvijos ir Estijos. Šiuo metu dirbama šiuo klausimu, artimiausiu metu bus sprendimai. Siekiama nepabloginti konkurencingumo mūsų verslui ir nepadidinti elektros kainos buitiniams vartotojams“, - atsakydamas į skaitytojos klausimą apie konservatorių priekaištus dėl elektros brangimo teigė A. Butkevičius.
Apie atominę: ekspertams išleista 100 mln. Lt
Premjeras nesutiko su DELFI skaitytojo priekaištais, esą jo Vyriausybė laidoja Visagino atominės elektrinės projektą. Jis taip pat pabrėžė abejojantis, ar pagrįstai ankstesnė Vyriausybė įvairiausių ekspertų samdymui paklojo net 100 mln. Lt.
„Pirmiausiai norėčiau pasakyti dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kurį buvusi A. Kubiliaus Vyriausybė išviešino, nors techniškai jis nebuvo galutinai paruoštas ir nebuvo suderintas su regioniniais partneriais. O viešinimui ir įvairiausių ekspertų samdymui buvo išleista apie 100 mln. Lt. Šiuo klausimu tyrimą atlieka Generalinė prokuratūra. Ši Vyriausybė šiuo klausimu jau atlieka derinimą įmonių lygyje su Latvija ir Estija, taip pat buvo susitikimai su „Hitachi“ viceprezidentu. Šiai Vyriausybei per trumpą laikotarpį pavyko atpiginti projektą daugiau nei 1 mlrd. Lt, tačiau dar liko ilgas darbas su regioniniais partneriais“, - dėstė A. Butkevičius.
Jis taip pat pažymėjo laukiantis progreso suskystintų gamtinių dujų terminalo projekte. O atsakomybę dėl „Chevron“ pasitraukimo iš skalūnų dujų paieškų esą turėtų prisiimti ir kairieji, ir dešinieji.
„Kalbant apie suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, noriu pasakyti, kad praėjusioji Vyriausybė tebuvo sudariusi sutartį dėl laivo statybos, o visi kiti projektai nebuvo pradėti įgyvendinti. Aš turiu omenyje krantinės statybą, uosto gilinimą, dujotiekio jungtis nuo laivo saugyklos iki pagrindinės dujotiekio magistralės, dujotiekio jungtį nuo Klaipėdos iki Kuršėnų. Šie visi projektai pradėti įgyvendinti šios Vyriausybės. Taip pat pavyko užbaigti derybas su Europos investicijų banku dėl 300 mln. Lt skyrimo šio projekto įgyvendinimui. Dėl „Chevron“ pasitraukimo iš Lietuvos atsakomybę turėtų prisiimti politikai Seime dėl naujai pateiktų ir priimtų įstatymų, kurie pablogino sąlygas investuotojams. Už šiuos įstatymus balsavo ir kairieji, ir dešinieji“, - konstatavo premjeras.
Su D. Medvedevu kalbėsis ne per „Skype“
A. Butkevičius sulaukė ne vieno klausimo apie „Gazprom“ ir artėjantį pokalbį su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. DELFI skaitytoja Vika teiravosi, ar šis pokalbis vyks per „Skype“, mat svarbus ne tik pašnekovo balsas, bet ir kūno kalba. Deja, skaitytojai teko nusivilti.
„Pokalbis vyks telefonu. Pokalbis būna stenografuojamas ir tai yra normali praktika“, - teigė A. Butkevičius.
Su Rusija bendros kalbos premjeras ieškos ne tik telefoniniuose pokalbiuose.
„Pirmiausiai mano tikslas yra palaikyti gerus ekonominius ir diplomatinius santykius su visomis kaimyninėmis šalimis, taip pat ir Rusija. Tikiuosi pakalbėti apie galimybę artimiausiu metu suorganizuoti Lietuvos-Rusijos verslo forumą, aptarsime eksporto klausimus ir kitus klausimus“, - žadėjo A. Butkevičius.
Britų premjero žodžiuose – nieko blogo
Paprašytas pakomentuoti britų premjero Davido Camerono pareiškimus apie lietuvių ir lenkų imigrantus, Vyriausybės vadovas ragino jų nedramatizuoti.
„Susipažinęs su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko padarytais pareiškimais, juose tikrai nepastebėjau, kad ministras pirmininkas nori išguiti imigrantus. Jis kalba, kad D. Britanijos gyventojai, baigę įvairiausius mokslus, dirbtų savo šalyje, o ne kitur. Aš manau, kad tai yra labai teigiamas požiūris, nes kiekvienos šalies vadovas turi galvoti apie savo šalies piliečių įdarbinimą. Tą patį mano ir Lietuvos Vyriausybė, kad lietuviai, baigę mokslus, liktų dirbti čia“, - teigė A. Butkevičius.
Mažiau operacijų grynaisiais – mažiau „šešėlio“
Vyriausybės vadovas taip pat teigė palaikantis siekį mažinti operacijų grynaisiais pinigais. Jo nuomone, tokie sprendimai smarkiai sumažintų šešėlinės ekonomikos apimtis.
„Aš manau, kad (atsiskaitymų grynaisiais ribojimo – DELFI) bijoma dėl to, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys nebeturės galimybės atsiskaityti už prekes ir paslaugas didelėmis sumomis grynaisiais pinigais. Taip pat sumažės galimybės mokėti atlyginimus „vokeliuose“, dalis žmonių turės pasitraukti iš šešėlinės ekonomikos. Taip pat bus galima lengviau nustatyti šešėlinėje ekonomikoje uždirbtus pinigus mokant už prekes ir paslaugas. Šis projektas netrukus bus teikiamas Vyriausybei, tikimasi, kad Seime jis bus priimtas iki metų pabaigos“, - prognozavo A. Butkevičius.
Komentuodamas pensijų reformą, premjeras pabrėžė, jog skubotų sprendimų čia nebus.
„Galiu pasakyti, kad pavyko susitarti su Pasaulio banku, kuris kartu su Vyriausybės ir ministerijų specialistais atliks studiją ir pateiks Vyriausybei patį geriausią mechanizmą stengiantis subalansuoti "Sodros" biudžeto pajamas ir išlaidas bei vystant privačių pensijų fondų veiklą. Turėdami šią studiją ieškosime galimybių per mokestines lengvatas plėtoti pensinių fondų veiklą, tačiau skubių sprendimų nebus daroma“, - teigė A. Butkevičius.
Renovacijai pritrūks statybininkų?
Aura G. prisistačiusi DELFI skaitytoja premjero klausė, ar yra pagrindo ganduose, jog daugiabučių renovacijos procesas gali strigti dėl statybininkų trūkumo. A. Butkevičius patvirtino, jog darbo rankų stoka – problema, kurią spręsti imamasi jau dabar.
„Turiu pasakyti, kad gyvenamųjų namų renovacijos tempai galėtų būti geresni, manau, kad Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybės šiuos projektus galėjo pradėti įgyvendinti anksčiau. Tačiau turiu pasakyti, kad savivaldybės yra atrinkusios daug gyvenamųjų namų, kurių renovacija yra suderinta su gyventojais ir pateikta Aplinkos ministerijai. Kai kurių namų gyventojai yra pritarę 100 proc. Jau šiais metais yra atrinkta 400 namų, o jau kitiems metams savivaldybės pateikė 1700 namų. Tikrai svarstome klausimą dėl statybininkų. Skatiname, kad įmonės aktyviau dalyvautų konkursuose“, - atsakė Vyriausybės vadovas.
