Siūlo mokytis iš Kipro ir Latvijos: nebereikės galvoti, kur dėti teisininkus ir vadybininkus

Lietuvoje palaipsniui daugėja naujai steigiamų įmonių, tačiau kur kas sparčiau plečiasi verslo daigynai: tai tokie adresai, kuriais įkuriama po 10 ir daugiau įmonių. Šiuo metu adresas „rekordininkas“ sutalpino beveik 1 tūkst. įmonių pavadinimų. Tuo tarpu ekspertai siūlo nebūti skeptiškais minėto verslo rūšiai ir joje mato galimybę, kaip išspręsti tam tikrų specialistų perviršio klausimą.

Pernai buvo įsteigtos 14 832 įmonės, tai yra 43 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiau nei trečdalis naujų įmonių įregistruota verslo daigynuose: ten, kur vienu adresu įsikuria po 10 ir daugiau bendrovių. Pernai verslo daigynuose įkurtos 5 851 įmonė, tai yra 96 proc. daugiau nei prieš metus, rodo verslo konsultacijų bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenys.

Jeigu palyginti ankstesnių metų rezultatus, taip pat galima matyti, kad verslo daigynams sekėsi augti kur kas geriau. 2009 m., palyginti su 2008 m., naujai įkuriamų įmonių mažėjo 3 proc., bet verslo daigynuose jų atsirado 32 proc. daugiau.

2010 m. naujų įmonių per metus padaugėjo 11 proc., o verslo daigynų – 43 proc. 2011 m. augimas buvo dar įspūdingesnis: naujų įmonių padaugėjo 13 proc., o verslo dagynuose jų įsteigta 62 proc. daugiau.

Specialistai sako, jog toks augimo skirtumas – ne atsitiktinis, nes įmones verslo daigynuose steigia ne tik pradedantieji verslininkai, bet ir užsieniečiai, norintys keliauti po Europą, anksčiau bankrutavę verslininkai, be to, augimą pakursto tokie reiškiniai, kaip pernai išsipūtęs saulės elektrinių bumas.

Užsieniečiams – patrauklu

Tai, kad verslo daigynuose įmonės pirmiausiai susikuria, o po to arba yra parduodamas, arba per keletą metų suranda veiklos nišą, rodo darbuotojų statistika.

„Vienareikšmiškai teigiamai vertinti įmonių skaičiaus negalima – nors tai atspindi ir ekonomikos augimą ir lengvesnę verslo pradžią, tačiau naujų įmonių skaičiaus augimo reikšmė naujų darbo vietų ir ekonomikos augimui neretai pervertinama. Antra vertus, naujų įmonių steigimo tarpininkai išties labai supaprastina ir atpigina verslo pradžią“, - sako „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Iš viso nuo 2010 m. iki 2013 m. rugsėjo pabaigos iš įsteigtų 44,624 tūkst. įmonių, nė vieno samdomo darbuotojo neturėjo 39 proc. bendrovių. „Creditreform“ analizės duomenimis, per įsteigimo kalendorinius steigimo metus pajamas pradeda gauti 28 proc. įmonių, o per pirmus dvejus kalendorinius metus – 45 proc. įmonių.

„Kai kam steigti įmones yra smulkus verslas, bet aš asmeniškai į tokias įmones žiūriu labai atsargiai, nes jos greičiausiai turi tokią nors antrinę potekstę. Juk įsteigti įmonę nėra labai sudėtinga, galbūt turėti oficialų registracijos adresą yra šiokia tokia problema, bet paprastai įmonę galima registruoti ir savo bute, gavus šeimos leidimą“, - sako bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Jo nuomone, dalis įmonių verslo daigynuose yra steigiamos ir užsienio piliečių pageidavimu, kai jie, kurdami bendrovę Lietuvoje, nori užsitikrinti nuolatinį įvažiavimą į Šengeno erdvę, išvengti mokesčių už iš užsienio atsivežtus automobilius ir panašiai.

„Įsteigti įmonę ir čia deklaruoti savo darbo vietą yra būdas gauti geresnes keliavimo ir mokestines sąlygas trečiųjų šalių piliečiams. Galiu patvirtinti, kad taip yra daroma, nes paskui yra lengviau gauti vizas, mokestines lengvatas ir panašiai“, - teigia G. Umbrasas.

Tai patvirtina įmonių vadovų ir steigėjų pavardės: tarp jų yra kiniškų, rusiškų, gruziniškų, ukrainietiškų, baltarusiškų ir kitų tautybių vardų ir pavardžių.

Nuo latvių atsiliekame

Mokesčių konsultacijų įmonės „Fidexperta“ direktorė Rūta Bilkštytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai dar reikia vytis kitas Europos Sąjungos šalis, siūlančias įmonių steigimo paslaugas.

„Lietuva labai atsilieka teikdama paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, kurie nori įsteigti įmonę ir gauti, pavyzdžiui, vizas į Šengeno erdvę. Mūsų kaimynės Latvijos teisininkai ir valdžios institucijų atstovai, suprasdami, kad šalis neturi resursų, keliauja po Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją ar Azerbaidžaną ir Latviją propaguoja kaip antrąjį Kiprą, kuriame įsteigus įmonę ar įsigijus turto galima gauti lengvatų migruoti po Europos Sąjungą. Jeigu Lietuva imtųsi vystyti tokį verslo modelį, tai atneštų naudos, nes paskatintų investicijas į mūsų šalį“, - mano specialistė.

Ji sako, jog verslo niša steigti įmones leidžia ir Lietuvoje sukurti darbo vietų net ir tuomet, kai naujos įmonės iškart nesiima veiklos.

„Lietuvoje nuolat skelbiama, kad yra priruošta labai daug teisininkų ir vadybininkų, tai (verslo niša steigti įmones - DELFI) yra teisingas jų įdarbinimas, panaudojant jų įgytas žinias. Steigiant įmones Lietuva nepatiria žalos, niekas neteršia šalies gamtos, o čia plūsta investicijos. Kitas pavyzdys – Kipras, kuris pakankamai neblogai gyvena iš užsieniečių suvežtų investicijų“, - primena R. Bilkštytė.

Statistika rodo, kad verslo daigynuose sukuriamoms įmonėms dažnai vadovauja vienas direktorius, tačiau yra ir kita kategorija bendrovių: dalies jų vadovai pasikeičia praėjus kelioms savaitėms ar dienoms po steigimo – tai reiškia, kad jos yra parduodamos.

Adresai, kuriais steigiama po 10 naujų įmonių ir daugiau, yra įvairūs, tai - butai ir bendrabučiai, gamyklos, verslo centrai.

Pasitikėti ar abejoti

Visgi verslo daigynuose įkurtas įmones verslo atstovai vertina nevienareikšmiškai.

G. Umbrasas sako, jog akivaizdu, jog ekonomikai atsigaunant po sunkmečio, žmonėms atsiranda papildomų poreikių, kuriuos patenkinti nori verslas ir ne visoms veiklos rūšims užtenka verslo liudijimų ar individualios veiklos pažymėjimų.

„Tačiau kai vienu adresu įsteigiama po 100 įmonių ir daugiau, aš to su tradiciniu verslu nesiečiau, galbūt tokio įmonių steigimo imasi ir nesėkmingai bankrutavę žmonės, nes Lietuvoje egzistuoja nepralaimėjimo kultūra ir priešingai nei Vakarų šalyse, manoma, kad bankrutuoti yra negražu. Galbūt verslo daigynai yra būdas padedantis užmaskuoti pirminę įmonės kilmę. Jeigu man reikėtų plėtoti verslo santykius ir paaiškėtų, kad įmonė yra iš verslo daigyno, aš ją vertinčiau atidžiau“, - savo nuomonę dėsto G. Umbrasas.

R. Bilkštytė laikosi visiškai kitokios nuomonės. Pasak jos, Lietuvoje gajus klaidingas įsivaizdavimas, jog norint įsteigti įmonę, pirma reikia pasistatyti gamyklą ir tada įsteigti įmonę.

„Kaip tik kur kas dažnesnis atvejis, kai verslą pradedanti įmonė materialaus turto neturi. Jeigu verslas yra steigiamas vadinamajame daigyne, tai nėra pagrindas jo vertinti įtariau. Adresas yra būtinas, norint įsteigti įmonę, o jeigu savininkas turi turto, kurio adresu galėtų registruoti įmonę, bet yra pasiėmęs paskolą, jam jau reikėtų gauti banko sutikimą bendrovei tuo adresu steigti, o tai procesą labai pailgina. Paprastai teisinių paslaugų biurai teikia adreso paslaugas įmones planuojantiems įkurti asmenims ir tai yra normalus verslo steigimo ir vystymo modelis. Žinoma, jei įmonė yra steigiama garaže, tai jau galėtų sukelti įtarimą, bet kiti adresai neturėtų gąsdinti“, - mano R. Bilkštytė.

Vienu adresu įsteigtų įmonių skaičius: TOP 25

Eil. Nr. 2010-2013	Registracijos adresas	Įsteigta 2010-2013	Įmonių 2010	Įmonių 2011	Įmonių 2012	Įmonių 2013
1.	J. SAVICKIO G. 4, VILNIUS	998	29	74	522	373
2.	ARCHITEKTŲ G. 56-101, VILNIUS	935	13	165	489	268
3.	RAMYBĖS G. 4-70, VILNIUS	614	11	152	269	182
4.	PRAMONĖS G. 97, VILNIUS	588	139	177	167	105
5.	GELEŽINKELIO G. 3-14A, VILNIUS	423	121	220	82	-
6.	ADUTIŠKIO G. 3-3, VILNIUS	404	96	145	103	60
7.	TVENKINIŲ G. 8A, ŠAKIŲ K., KAUNO R..	306	13	108	152	33
8.	A. GUSTAIČIO G. 23-255A, VILNIUS	289	-	50	169	70
9.	ISLANDIJOS PL. 95-57, KAUNAS	284	1	37	128	118
10.	PANERIŲ G. 11, VILNIUS	269	53	202	10	4
11.	EIŠIŠKIŲ SODŲ 5-OJI G. 19, VILNIUS	247	36	61	91	59
12.	VEIVERIŲ G. 9B-41, VILNIUS	234	1	2	97	134
13.	EUROPOS PR. 122, KAUNAS	220	5	7	89	119
14.	MUSNINKŲ G. 22-39, VILNIUS	210	2	45	77	86
15.	DIDLAUKIO G. 80-96, VILNIUS	184	2	1	140	41
16.	FILARETŲ G. 99A, VILNIUS	150	-	37	75	38
17.	VYTAUTO G. 28-15, VILNIUS	144	12	56	57	19
18.	LYGYBĖS G. 21-86, KAUNAS	138	2	13	31	92
19.	LAISVĖS PR. 77C, VILNIUS	136	28	31	49	28
20.	V. PIETARIO G. 8-54, VILNIUS	131	1	2	34	94
21.	PYLIMO G. 41-12, VILNIUS	125	5	18	76	26
22.	P. VILEIŠIO G. 18, VILNIUS	121	15	28	42	36
23.	KOSMONAUTŲ G. 12, TAURAGĖ	109	2	2	95	10
24.	MŪRINĖS VOKĖS G. 7-3, VILNIUS	103	2	3	48	50
25.	TAIKOS PR. 24-13, KLAIPĖDA	97	6	10	19	62