Tačiau Lietuvos bankas tvirtina, kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė už veiklą be licencijos.

„Lietuvos bankas situaciją vertina vienareikšmiškai. Lietuvoje teikti paslaugas ir raginti gyventojus padėti indėlius neturint tam licencijos yra draudžiama, Lietuvos bankas yra nurodęs nedelsiant pašalinti ir sustabdyti bet kokią su tuo susijusią veiklą“, - penktadienį sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Jis dėstė, jog įmonės reklama taip pat yra veikla, kurią draudžiama vykdyti.

„Reklama yra veiklos dalis, tad jei tokia veikla yra draudžiama, tai atitinkamai draudžiama ir reklamuotis, o už veikimą be licencijos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė“, - konstatavo V. Šapoka.

Pasak jo, pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė būtų keliama užsienio įmonei. Padalinio Lietuvoje bendrovė neturi.

Vilius Šapoka
„Kalbant apie garantijas ir indėlių draudimą, indėliai iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) yra draudžiami tik bankuose ir kredito unijose. Jokie kiti asmenys neturi teisės priimti indėlio apskritai. Mes gyventojus visada raginame būti apdairiais ir prieš patikint savo pinigus visuomet įsitikinti, ar ta paslaugas siūlanti įmonė turi tam reikiamą licenciją. Gyventojai tai gali padaryti Lietuvos banko puslapyje“, - dėstė V. Šapoka.

Lietuvos bankas savo tinklalapyje skelbia naujausią informacija apie įmones, kurioms leidžiama teikti finansines paslaugas.

"Policija tik dar kartą perspėja žmones, kad prisidengę įvairiais finansiniais dariniais sukčiai bando apgaudinėti žmones ir išvilioti iš jų pinigus. Tad prieš atliekant finansines operacijas, žmonėms reiktų pagalvoti, ar nepraras savo santaupų ir netaps sukčių auka", - pataria Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Viliojo didelėmis palūkanomis

Pavadinimu „Budrigan Investment“ prisistatanti įmonė gyventojus viliojo palūkanomis iki 15 proc. ir savo skelbimuose teigė: „Indėliai Baltaturijoje ir Ukrainoje už dideles palūkanų normas", „Metinės palūkanos - iki 15 proc.", „Invest for 15 proc. just in two clicks!" (liet. Investuokite už 15 proc. tik dviem paspaudimais).

Siūlyta daugiau informacijos sužinoti telefonu Baltarusijoje arba jų tinklalapyje.

„Adresatas, kuriam skambinate, laikinai yra nepasiekiamas“, - sakoma rusų ir anglų kalbomis, paskambinus nurodytu numeriu.

DELFI primena, kad didieji Lietuvos bankai už metinį indėlį litais siūlo nuo 0,2 proc. palūkanas.

Siūlo sunerimti pamačius dideles palūkanas

Finansininkai primena, kad pagrindinis patarimas gyventojams – atminti, kad dideli pinigai iš dangaus neatsiranda, o jei žadamos pasakiškos palūkanos, greičiausiai, tik siekiama per trumpą laiką išvilioti kuo daugiau žmonių pinigų.

„Jei žadama didelė grąža ir neužsimenama apie riziką, gyventojai gali būti tikri, kad tai – finansinė machinacija, o ją rezgantys yra sukčiai“, - sako V. Šapoka.

Jis primena, kad sukčių pasitaiko visuomet, tačiau ekonominiu sunkmečiu jų padaugėja.

„Nelegaliai veikiantys asmenys karts nuo karto suaktyvėja, bandydami įpiršti iliuziją, kad galima lengvai uždirbti pinigų. Dalis jų visuomet yra aktyvūs ir bando gyventojų budrumą“, - situaciją apibūdino V. Šapoka.

Finasta Asset Management“ fondo valdytojas Vaidotas Rūkas sako, jog didelės palūkanos nebūtinai reiškia neteisėtas investicijas, tačiau neprofesionaliems investuotojams pataria nerizikuoti ir vengti nelicencijuotų įmonių pasiūlymų.

„Kitu atveju jie negalės kliautis indėlių draudimu, Lietuvos banko investicijų priežiūra, galbūt net Lietuvos teismais. Didelė investicijų grąža ar indėlių palūkanos nebūtinai reiškia kažką neteisėto. Rytų kaimynių - Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos - komerciniai bankai iš tiesų siūlo didesnes palūkanas nei dauguma Europos Sąjungos konkurentų, tačiau tai pirmiausia susiję su gerokai didesne rizika. O ką jau kalbėti apie įmonę, kuri, panašu, net nėra komercinis bankas“, - pastebi jis.

Paklaustas, kaip gyventojui, neturinčiam papildomų žinių, patikrinti, ar įmonė yra bent jau žinoma, V. Rūkas primena paprastą ir nemokamą testą, kuris padeda preliminariai nustatyti, kiek į ir kokių atsiliepimų įmonė susilaukia.

Jis siūlo „Google“ ir kitose paieškos sistemose įvesti įmonės pavadinimą: jei randama tik keli šimtai paieškos rezultatų su įmonės pavadinimu, vien tai turi sukelti įtarimų, jog investicinis projektas – vienkartinis ir nepatikimas.

„Budrigan inc.” paieškos rezultatų google.com tėra 273, „Budrigan investment” – 147. Paieškojus žodžio „Finasta” – rastume vos ne milijoną rezultatų. „Google“ testas gal ir nėra patikimiausias, bet tikrai ne paskutinis kriterijus“, - šypteli profesionalus investuotojas.

Tačiau toks testas nebūtų tinkamas pasaulyje išgarsėjusioms finansinėms piramidėms, viena jų – prieš daugiau nei metus veiklą bandžiusi atkurti MMM piramidė.

DELFI primena, kad pernai vasarą Sergejaus Mavrodžio finansinės piramidės „MMM-2011“ veikla Lietuvoje yra nutraukta, aptikta nusikalstamos veikos požymių. Sulaikyti 5 asmenys, nustatyta ne tik finansinės piramidės, bet ir sukčiavimo bei neteisėtai įgyto turto legalizavimo požymių.

Lietuvoje MMM vykdė agresyvią agitacinę kampaniją, kuria siekta pritraukti gyventojų pinigus į finansinę piramidę. Reklamai pasitelktos įvairiausios priemonės – nuo skrajučių, internetinės reklamos ir lipdukų ant automobilių iki didžiulių reklaminių stendų prie automagistralės.

MMM veikla skundėsi įvairios institucijos, tarp jų – ir Lietuvos bankas. Būtent centrinis šalies bankas finansų piramidę apskundė prokurorams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (150)