Darbdavė darbinius santykius neigė
L.Saulevičienė neprisipažino kalta. Aiškino, kad turgavietėje dirba apie 19 metų. Įsigydama verslo liudijimus, ji verčiasi drabužių ir avalynės prekyba. Pradžioje nuomojosi vieną prekybos vietą, o kai 2010 metais buvo pastatytas naujas paviljonas, tuomet išsinuomojo papildomą. Su turgaus administracija pasirašydavo nuomos sutartį metams, mokėjo nuomos mokestį, tačiau abiejose vietose pati neprekiavo. Nuo 2012 metų vieną darbo vietą žodiniu susitarimu perleido Vidai B. Abi dirbo savarankiškai ir darbo santykiai jų nesiejo. Kelis kartus Vidai B. parvežusi prekių ir pažymėjusi žurnale. Mano, kad ją apkalba, nes atsisakė nuomoti prekiavimo vietą.
Valstybinė darbo inspekcija atliko tyrimą, kai kreipėsi Vida B. ir pasiskundė dėl nelegalaus darbo bei nesumokėto darbo užmokesčio. Paaiškėjo, kad darbiniai santykiai buvo dengiami paslaugų teikimu ir perkant verslo liudijimus.
Vida B. dirbo drabužių pardavėjos darbą pagal L.Saulevičienės nustatytą darbo laiką ir sąlygas, pardavinėjo nustatytomis kainomis jos pristatomas prekes ir gaudavo atlygį.
Kai nėra lengvatų – nereikalinga
Vida B. liudijo, kad netekusi darbo vaikščiojo po turgų ir ieškojo galimybės įsidarbinti. Sutikusi L.Saulevičienę, kuri turėjo kelias prekiavimo vietas, sutarė, kad dirbs pardavėja. Dirbti pradėjusi 2006-aisiais, tai tęsėsi iki 2013 metų gegužės. Kiekvieną dieną ji dirbo nustatytu laiku ir nustatytą dienų skaičių per savaitę. Po kiekvienos darbo dienos L.Saulevičienė jai mokėjo 20–25 litų atlygį, užmokestis priklausė nuo parduotų prekių. Šias taip pat pristatydavo darbdavė, prekes daugiausia pirkdavo Gariūnų turgavietėje.
Vida B. pirko verslo liudijimą, darbo pas L.Saulevičienę laikotarpiu buvo iš dalies nedarbinga, gavo netekto darbingumo pensiją, neprivalėjo mokėti socialinio draudimo įmokų ir turėjo teisę į nuolaidą įgyjant verslo liudijimą. Šias išlaidas padengdavo L.Saulevičienė.
Vidos B. santykiai su darbdave pašlijo, kai jai jau negaliojo lengvatos ir L.Saulevičienei tekdavo mokėti už perkamą verslo liudijimą bei kompensuoti jai „Sodros“ įmokas.
Surinkta pakankamai įrodymų, kad L.Saulevičienė pažeidė įstatymų reikalavimus ir leido nelegaliai dirbti V.Bekešienei, nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties bei nepranešė apie darbuotojos įdarbinimą „Sodrai“. Teisėja L.Saulevičienę nubaudė 6 tūkst. litų bauda.
