Atėjus krizei bankai patyrė nuostolius, tačiau nuo po krizės uždirbtų milijonų pelno mokesčio mokėti neskubėjo. Lietuvoje galiojantys įstatymai leido sumažinti pelno mokestį dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių. Seimas po pateikimo jau pritarė įstatymo pataisai, kuria bankai galėtų praėjusių metų nuostolius padengti tik puse gauto pelno.
Apsilankęs Seimo biudžeto ir finansų komitete LBA prezidentas prasitarė nerimaujantis, kad nepalanki mokestinė aplinka skandinaviškus bankus gali paskatinti daryti tam tikrus žingsnius.
„Jeigu bus iš tikrųjų labai nepalanki teisinė aplinka, nepalankus požiūris į bankus, tai jie turi galimybę pakeisti rezidencijos vietą ir teikti paslaugas kaip filialai“, - riziką dėl galimų Lietuvoje veikiančių bankų išsakė bankų atstovas.
Klientai tokio pokyčio nepajustų, tačiau jis būtų jaučiamas valstybei, kaip mokesčių gavėjai.
S. Kropas priminė, kad valdymą iš Lietuvos į Daniją jau yra perkėlęs „Danske Bank“.
„Jis prieš tai čia mokėjo indėlių draudimui, pelno mokestį, bet paskui pamatė, kad Danijoje jau suformuoti indėlių draudimo planai, ten nereikia mokėti už indėlių draudimą. Taip pat yra Švedijoje, Norvegijoje. O čia bankai moka po 18 mln. Lt kas mėnesį“, - DELFI komentavo LBA prezidentas.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad visos kalbos apie galimą bankų atsitraukimą tėra jo nerimas, patys bankų atstovai apie tai nėra užsiminę.
„Čia gi nėra labdara. Jie (bankai – DELFI) gali dirbti ir daug palankesnėje jurisdikcijoje ir teikti paslaugas. Juk daugelis tikriausiai net neskiria, kuo skiriasi „Nordea“ ar „Danske Bank“ nuo „Swedbank“ ar SEB, bet statusai jų skirtingi, - pridėjo S. Kropas. - O čia dar atsiranda papildomas pelno apmokestinimo pasunkinimas. Tai pablogina situaciją, nes tuomet bankas turi turėti daug daugiau kapitalo, kad esant šokui (krizei – DELFI) galėtų paremti banką“.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas į S. Kropo pasisakymus žiūri kaip į grasinimus.
„Grasinama, štai mes išeisime, štai mes paliksime filialus, nemokėsime nei pelno mokesčio, nei į garantinį fondą. Kodėl taip daroma? Todėl kad neturime atsvaros. Jeigu mes įsteigtume valstybinį banką, būtų sveika konkurencija“, - dėstė B. Bradauskas.
DELFI primena, kad dėl šiuo metu esančios galimybės kompensuoti nuostolius nubraukiant pelną pernai SEB ir „Swedbank“ sumokėjo šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. Lt pelno mokesčio.
