Seimas projektui pritarė po pateikimo, galutinai dėl jo apsispręsti planuojama per svarstymą ir priėmimą.
Šiuo metu kitais pelningais metais galima nubraukti visą pelną kompensuojant prieš tai patirtus mokesčius. Dėl šio įstatymo niuanso pernai didieji bankai SEB ir „Swedbank“ kartu sumokėjo kiek daugiau nei 3 tūkst. Lt.
„Tokia praktika (kaip Lietuvoje – DELFI) nėra dažna pasaulyje. Įprastai šalys taiko vienokius ar kitokius apribojimus. Vienos šalys tai apriboja laike, procentais, o trečios šalys naudoja abu metodus“, – pristatydamas projektą Seime sakė finansų ministras Rimantas Šadžius
Jo teigimu, Italija, Vengrija, Slovėnija taip pat taiko 50 proc. ribojimą , Prancūzija – 80 proc.
„Ši nuostata paliestų didžiąsias įmones, nes nuostatų siūlome netaikyti mažoms įmonėms, kurios naudojasi 5 proc. pelno mokesčio tarifu. Tai pajustų pirmiausiai bankai, kurie per krizę suformavo didžiulius atidėjinius ir krizės metu nė litu neprisidėjo prie biudžeto“, - sakė ministras.
Jo teigimu, įmonės nuostoliai ilgainiui vis tiek bus kompensuoti, tačiau kartu bus mokama ir dalis pelno mokesčio.
Ministras tvirtino, kad tarptautinio verslo atstovai, pavyzdžiui, bankai „pripažįsta, kad nuostatos yra sąžiningos“.
Liberalų sąjūdžio atstovas Remigijus Šimašius prieštaravo siūlymui tvirtindamas, kad šiuolaikiniame pasaulyje įmonės pelno centrą galima perkelti bet kur, o Olandija yra labai patraukli dėl galimybės perkelti nuostolius.
Nepalieka galimybių išgyventi ekonominės krizės
Lietuvos verslo konfederacija išplatintame pranešime spaudai nepritaria siūlymai ir tvirtina, kad šie sprendimai gali gerokai sumažinti ekonominį Lietuvos patrauklumą.
„Nuostolių, o ne pelno apmokestinimas yra savo prigimtimi nelogiškas sprendimas, o ribojimas perkelti nuostolius į kitus metus nepalieka verslui jokių galimybių amortizuoti ekonominius šokus bei išgyventi ekonomines krizes“, - pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Jo nuomone, priėmus įstatymo pataisas, įmonės, patiriančios nuostolius dėl pradinių investicijų, turėtų mokėti pelno mokestį dar nepadengusios šių pradinių investicijų, taigi įstatymas sudarytų itin nepalankias sąlygas neseniai įsikūrusioms įmonėms pradėti investicijas Lietuvoje.
Jei įstatymas būtų priimtas, jis būtų pradėtas taikyti tik nuo 2014 metų apmokestinamajam pelnui, taigi realiai pagal naują tvarką mokestį reikės mokėti tik 2015 metais.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad likusiai 50 proc. pelno daliai gali būti pritaikyta lengvata investicijoms į esminį technologinį atsinaujinimą.
DELFI primena, kad pataisos pasiūlytos po to, kai kilo triukšmas dėl bankų mokamų mokečių - pernai didžiausi šalyje bankai SEB ir „Swedbank” pelno mokesčio kartu sumokėjo vos per 3 tūkstančius litų. Bankai aiškina, kad tokia suma susidaro dėl nuostolių perkėlimo. Tokia galimybė numatyta įstatymuose.
Dėl mokesčių tyrimą vykdo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Aiškintis, kodėl pelningai dirbantys bankai sumoka mažai pelno mokesčio, pradėta vasaros pradžioje. Kriziniais 2009–2010 metais bankai patyrė nuostolių, bet pernai ir užpernai jau uždirbo beveik 2 mlrd. Lt pelno.
