„Tikrai taip. Mes paprastai sekame įvykius, kurie yra susiję su tokiais atvejais. Ar tai būtų pienas, ar kiti maisto produktai. Yra tam tikras sezoniškumas su daržovėmis ir vaisiais, su tuo pačiu pienu vasarą kiekiai būna didesni, tuomet perskambiname visiems Lietuvos pienininkams tiesiog pasisiūlydami ir primindami tą galimybę, kad mes galime paimti, išdalinti“, - laidoje „Ryto espresso“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas.
V. Ilgiaus teigimu, maisto šalyje prašo daugiau nei 440 tūkst. žmonių. Taip jie sutaupo iki 225 litų, t.y. trečdalį jų gaunamų pajamų. „Maisto banko“ vadovas tikino, kad pagalbos prašantys žmonės tikrai nėra kuo nors ypatingi ar išskirtiniai.
„Tai sąžiningi ir darbštūs žmonės, kurių išsilavinimas ar galimybės užsidirbti rinkoje yra mažesnės", - tvirtino pašnekovas.
Paklausus, ar lietuviai yra linkę aukoti ir kiek, V. Ilgius laidoje pasakojo, kad žmonėms sunkmečiu piniginė atsiveria daug sunkiau. Visgi dabar pastebima, kad žmonės mieliau aukoja. Paškekovo teigimu, galbūt jie labiau pasitiki ateities perspektyvomis.
Vidutiniškai „Maisto bankui“ lietuvis paaukoja 8,3 lito.
Statistikos departamento duomenimis, kas penktas gyventojas Lietuvoje patiria nepriteklių, o krizė palietė net kas antrą Lietuvos šeimą. 54 proc. 2013 m. apklaustų lietuvių teigė, kad mėnesio gale jiems sunku apmokėti sąskaitas.
Visą laidos „Ryto espresso“ su V. Ilgiumi įrašą galite rasti ČIA.
