Derybų baigties su „Gazprom“ belaukiant: ko gali būti pareikalauta mainais už mažesnę kainą

Kaip galėtų vykti pokalbis dėl mažesnių dujų kainų tarp Lietuvos energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ir Rusijos dujų milžino „Gazprom“ atstovų? Specialistai svarsto, kad situacija išties nepavydėtina, nes viena iš sąlygų turėtų būti ilgalaikė sutartis su konkrečiais kiekiais, o jau po daugiau nei metų Lietuva tikisi turėti veikiantį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Penktadienį Sankt-Peterburge J. Neverovičius susitinka derybų su „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Anksčiau Lietuvos Vyriausybė vylėsi, kad dėl naujų kainų susiderėti pavyks iki šildymo sezono pradžios. Tačiau šis planas liko neįgyvendintas.

„Potencialo susiderėti dėl mažesnės kainos yra, nes Lietuvos mokama kaina yra šiek tiek didesnė nei taikoma Estijai ir Latvijai. Tačiau nemanau, kad kažką stebuklingo galėtume pasiekti, nes ta pati Vokietija ir turėtų pigiau gauti dujas, nes jos vartojimas yra kur kas stabilesnis ir kiekiai mažesni“, - DELFI sakė banko „Nordea bank Lietuva “ ekonomistas Žygimantas Mauricas

Jo vertinimu, apie 20 proc. mažesnė dujų kaina būtų protingas derybų rezultatas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gegužę už Rusijas dujas Lietuva mokėjo 1267 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

„Matyt, tikslas turėtų būti ne kainos mažėjimo procentas, o susiderėjimas, kad dujos Lietuvai būtų parduodamos ne brangiau nei panašią ekonominę struktūrą turinčioms šalims, pavyzdžiui, Latvijai ir Estijai“, - svarstė jis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tik aklai žiūrėdami į kainos mažinimą galime praleisti labai svarbius dalykus, kurie buvo pažadėti mainais į nuolaidą.

„Derybos neturi būti suprantamos tik kaip konkretus skaičius į vieną ar kitą pusę, nes tie procentai iš niekur neateina. Vis tiek mainais yra kažkas duodama. Tai yra sudėtingesnis dalykas, nes procentas yra tik ledkalnio viršūnė, o po juo yra visa esmė. Reikėtų stebėti ne tik tą viršūnę. Dėl tų dalykų, kurie yra po vandeniu priklausys, kaip mes gyvensime po penkerių ar dešimties metų, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Kokius botagus ir meduolius galime pasiūlyti?

„Neaišku, ką Lietuva gali pasiūlyti ir kokius svertus gali naudoti, nes derybos vis tiek vyksta meduolio ir bizūno principu. Mūsų bizūnai yra ieškinys Stokholmo arbitražo teismui. Taip pat dar galime spekuliuoti dėl dujų ir elektros tranzito į Kaliningrado sritį. Kartu galime pasiūlyti ir nemažai meduolių: ilgalaikę sutartį, pažadą pirkti tam tikrą dujų kiekį. Tačiau šiuos meduolius pasiūlyti yra pakankamai sudėtinga, nes 2015 m. planuojame turėti suskystintųjų dujų terminalą“, - kalbėjo ekonomistas.

Stokholmo arbitražo teismui Lietuva apskundė „Gazprom“ dėl šaliai taikytų nepagrįstai didelių dujų kainų.

Paklaustas, ar apskritai galime kalbėti su „Gazprom“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties, jei ketiname turėti terminalą, Ž. Mauricas sako: „Nereikia visų kiaušinių dėti į vieną pintinę. Ši taisyklė turėtų dominuoti derybose, nes galbūt dalį dujų galime susitarti pirkti, nes ilgalaikėje perspektyvoje, vargu, ar terminalas sugebės 100 proc. aprūpinti Lietuvos poreikius, ypač turint omenyje, kad mūsų vartojimas yra labai svyruojantis – labai daug dujų sunaudojame žiemą ir mažai vasarą. Galbūt galėtų būti surastas kompromisas, kad dalį sutarčių galima būtų pasirašyti, o dalį erdvės palikti terminalui“.

Kartu, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad terminalas gali būti naudojamas ir kaip bizūnas - jeigu nepavyks susitarti, galima sakyti „Gazprom“, kad viską Lietuva importuos per terminalą.

„Mes „Gazprom“ nesame labai patrauklūs klientai, nes mūsų vartojimas yra labai sezoniškas – didžioji dalis dujų sunaudojama žiemą, o vasarą - kur kas mažiau. Bet koks dujų tiekėjas nori stabiliai naudojamo dujų kiekio. Dėl to šiuo atveju mes esame kur kas mažiau palankūs nei, tarkime, Vokietija, kuri didžiąją dalį dujų naudoja ne šildymui, bet pramonei, kuri yra stabili“, - pastebėjo Ž. Mauricas.

Kalbėti galima tik apie ateinančius metus

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis svarsto, kad „Gazprom“ pirmiausiai norėtų kalbėtis apie ilgalaikes tiekimo sutartis su konkrečiais nuperkamų dujų kiekiais. Taip pat nereikėtų pamiršti Lietuvos ieškinio Stokholmo arbitražo teisme.

„Mano nuomone, Lietuvai gali būti pakankamai sunku derėtis, nes „Gazprom“ svarbūs klausimai ir Lietuvai yra gyvybiškai svarbūs. Kompromisą yra tikrai sudėtinga surasti, nes mes tikimės, kad 2015 m. veiks suskystintųjų dujų terminalą, - sakė jis.

Pašnekovo nuomone, Lietuva konkrečiai gali derėtis tik dėl kitų metų perkamų dujų kiekių ir jų kainos.

Jis taip pat svarsto, kad galima tikėtis iki 20 proc. kainos sumažinimo.

Neaišku, kiek dujų pirksime

Seimo Energetikos komisijos pirmininku Kęstučio Daukšio manymu, negali būti kitokio derybų rezultato – tik sumažintų dujų kainų gairės.

Pasak K. Daukšio, deryboms trukdo du nežinomieji.

„Pirma - šiandien mes nežinome būsimojo dujų suvartojimo. Matome, kiek daug šilumą tiekiančių įmonių statosi biokuro katilines, o tai gali reikšmingai sumažinti dujų kiekį. Antras svarbus momentas – „Achemos“ planai. Ši įmonė nuperka trečdalį Lietuvos dujų, tad jos pasirinktas variantas irgi svarbus“,- „Laisvajai bangai“ sakė Seimo narys.

DELFI primena, kad „Achemai“ nepavyko susiderėti su „Gazprom“ dėl tenkinančių dujų kainų.

Pašnekovo nuomone, sutartimi Lietuva galėtų įsipareigoti nupirkti tik kokius 0,5 mlrd. kubinių metrų dujų, nors realus skaičius galėtų siekti 1-1,5 mlrd.

Kalbėdamas apie statomą Suskystintųjų dujų terminalą Seimo Energetikos komisijos pirmininkas pabrėžė, kad šios statybos vykdomos ne dėl to, kad taptume nepriklausomi nuo „Gazprom“, o kad turėtume alternatyvą ir užsitikrintume palankesnes dujų kainas, nes „visiškos autonomijos nuo rusiškų dujų artimiausiu metu tikėtis neverta“.

Dabartinė dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“ galioja iki 2015 m. pabaigos. Bendrovės „Lietuvos dujos“, kurios dalį akcijų valdo ši Rusijos bendrovė, vadovas Viktoras Valentukevičius yra sakęs, kad bus siekiama pratęsti sutartį.

Vyriausybė neviešina derybų su „Gazprom“ eigos ir aptariamų klausimų.

DELFI primena, kad Lietuva yra viena labiausiai nuo energetinių išteklių importo priklausoma šalis Europos Sąjungoje.

Per metus Lietuva sunaudoja daugiau nei 3 mlrd. kubini metrų rusiškų dujų.