„Ryškėjant pavojingoms tendencijoms vartojimo kredito rinkoje, būtinas kapitalinis šią rinką reguliuojančio įstatymo remontas – tik sisteminiai Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai padėtų spręsti vis didėjančias socialines problemas, kurias sukelia neatsakingas skolinimas ir skolinimasis“, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
Finansų ministerijai pateiktame Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte siūloma sumažinti šiuo metu galiojančią bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą nuo 200 iki 50 proc. Šis dydis atitiktų įprastą paskolų rinkos praktiką ir vartotojų interesus.

Siekiant užkardyti atvejus, kai vartojimo kreditai suteikiami pajamų neturintiems asmenims, įstatyme siūloma nustatyti įpareigojimą vartojimo kredito davėjams privalomai duomenų bazėse tikrinti visą vartotojų pateiktą informaciją apie jų gaunamas pajamas. Be to, jei vartojimo kredito davėjai netinkamai įvertintų klientų mokumą, o pastarieji vėluotų mokėti įmokas, tokie klientai neturėtų mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų, rašoma centrinio banko pranešime.

Lietuvos bankas taip pat siūlo įstatyme nustatyti, kad vartojimo kredito sutartį norintys sudaryti asmenys negalėtų to padaryti nedelsiant – pirmiausia, jie turėtų pateikti vartojimo kredito įmonei prašymą suteikti vartojimo kreditą ir tik ne anksčiau nei po dviejų dienų galėtų sudaryti įpareigojančią vartojimo kredito sutartį.

Vilius Šapoka
„Tai padėtų apsaugoti vartotojus nuo impulsyvių ir neretai neracionalių sprendimų skolintis, pavyzdžiui, naktį esant bare ar lošimų namuose. Be kita ko, tai padėtų išvengti ir sukčiavimo atvejų, kai pavogus asmens duomenis yra imami greitieji kreditai“, – sako V. Šapoka.

Pagal pateiktą projektą, kiekvienas fizinis asmuo taip pat turės teisę pateikti prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Tokį prašymą asmuo turėtų pateikti priežiūros institucijai, tvarkančiai asmenų, pateikusių prašymą neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių, registrą. Vartojimo kredito davėjams būtų draudžiama skolinti asmenimis, registruotiems minėtame registre.

Įstatymo projekte numatyti papildomi vartojimo kreditų reklamos reikalavimai. Vartojimo kredito įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visa informacija apie vartojimo kredito davėjo ar vartojimo kredito tarpininko veiklą ir siūlomas paslaugas būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o reklaminio pobūdžio informacija būtų aiškiai atpažįstama.

Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu įstatyme nustatyti baudų už pažeidimus dydžiai nėra proporcingi – dideliems žaidėjams baudos akivaizdžiai per mažos, o mažiems – gali būti per didelės, todėl siūlomas proporcingas baudos dydis – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, gautų iš vartojimo kredito teikimo paslaugų. Be to, siūloma numatyti, kad vartojimo kredito davėjams galėtų vadovauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Centrinio banko duomenimis, iki 2013 m. liepos 1 d. vadinamuosius mažuosius ir kitus vartojimo kreditus teikiančių bendrovių (ne kredito įstaigų) klientai buvo pradelsę grąžinti daugiau nei 151 tūkst. kreditų – penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį.

Siūlymus vadina neracionaliais

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija sako, jog tokie siūlymai prasilenkia su racionalumu ir tik nustums vartotojus į padidintos rizikos zoną šešėlyje.

„Spekuliuojant iš konteksto ištrauktais skaičiais, bandoma piešti grėsmingą vartojimo kreditų rinkos paveikslą, greičiausiai siekiant asmeninių dividendų, ar norint užpudruoti tarnybos neveiklumą. Reali situacija yra ta, jog jau dabar Lietuvoje yra mažiausios smulkiųjų vartojimo kreditų kainos, griežčiausias reguliavimas Europos Sąjungoje, 93 proc. imančiųjų kreditus laiku vykdo prisiimtus įsipareigojimus, o pati rinka užima tik 0,5 proc. finansų sektoriaus. Kažkam, matomai, naudinga, kad smulkiųjų kreditų verslo Lietuvoje paprasčiausiai neliktų“, – pranešime cituojamas Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Pasak jo, pagal centrinio banko siūlymą, įmonė pvz. 500 litų 14 dienų turėtų paskolinti už ne daugiau kaip 4,7 Lt, tai atitiktų Priežiūros tarnybos siūlomą 50 proc. BVKKMN – tuo pačiu reikalaudama laikytis griežto mokumo tikrinimo.„Kaip galima tinkamai įvertinti vartotojo mokumą, jei nustatyta kainos riba nepadengia net patikrinimo duomenų bazėse kaštų? Šiuo metu įmonės mokumą tikrina maždaug 16 duomenų bazių: Sodra, Gyventojų registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema (SAIS), Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, Areštų registras, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Hipoteka ir daugelis kitų. Kiekviena užklausa kainuoja po kelis litus. Apie kokį dar papildomą tikrinimą gali būti kalba? Priežiūros tarnyba verčiau turėtų kontroliuoti, kaip jau nustatytų teisės aktų laikosi neasocijuotos bendrovės arba dar daugiau – aktyviai veikiančios šešėlyje, ten kur yra reali probleminė zona“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, dirbtinai nustatant kainą, už kiek įmonė turi sukurti paslaugą, yra mažinama konkurencija – mažų sumų ir trumpų terminų kreditai į tokius ribojimus netelpa, nes trumpų kreditų kaštai yra santykinai brangesni. „Juk ar kiti skolina 50 tūkstančių, ar mes skoliname 500 litų – mokumo tikrinimo bei vertinimo ir administraciniai kaštai yra praktiškai tie patys. Todėl įmonės negalės teikti smulkiųjų kreditų ir vartotojai bus priversti skolintis didesnes sumas ir ilgesniam terminui nei jiems reikia, o viešai bus galima pasigirti, jog vartotojai apsaugoti“, – dėstė L. Valickas.

Estijoje neseniai buvo svarstyti siūlymai įvesti BVKKMN ribas ir buvo jų atsisakyta – išanalizavus padaryta išvada, jog jie nepadeda gerinti vartotojų teisių apsaugos, tačiau galimai pažeidžia Konstitucines teises. Jokioje ES valstybėje vienu metu negalioja tiek apribojimų smulkiųjų kreditų sektoriui kiek Lietuvoje.

„Požymių yra, jog tokie siūlymai prieštarauja ES ir Konstitucijai – vartojimo kreditai teikiami ir nuotoliniu būdu, vadinasi Europos Sąjungos šalių verslo subjektai, bus geresnėje situacijoje nei Lietuvoje veikiančios finansų įmonės. Jau dabar pastebime, jog daugėja įmonių, teikiančių vartojimo kredito paslaugas iš už Lietuvos Respublikos sienos ribų. Kredito prieinamumo ribojimas taip pat galimai pažeidžia žmogaus konstitucines teises“, – sakė asociacijos vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)