Kaip rašo „Lietuvos žinios”, skaičiuojant eurais, Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausias tarp šalių kaimynių ir siekė 653 eurus. Latvijoje ir Estijoje jis buvo atitinkamai 716 ir 976 eurai. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje šiemet padidėjo mažiausiai - 4,6 proc., Latvijoje - 4,7 proc., o Estijoje - 8,5 procento. Tokius duomenis paskelbė Latvijos centrinės statistikos valdyba.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis apskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje taip pat augo mažiausiai – vos 0,9 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 3,8 proc. ir 8,4 procento.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad toks Baltijos šalių išsirikiavimas pagal rodiklius pastebimas ne tik pastarąjį laikotarpį – tai ilgalaikė tendencija.
J. Rokajos teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemiausias Lietuvos pozicijas iš visų Baltijos šalių, yra prasčiausias progresas mažinant nedarbą šalyje. Pašnekovė nuramino, kad tam tikras atotrūkis tarp ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo esąs visiškai normalus reiškinys. Mat ir Estijoje darbo užmokesčio augimas kelerius metus buvęs silpnesnis ir paspartėjęs tik pernai, o šiuo metu dėl spaudimo didinti darbo užmokestį ten darbo rinka vėl „kaista“.
Anot pašnekovės, darbo užmokestis šalyje prieškrizinį lygį jau pasiekė, turėtų ir toliau augti. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų ar nekilnojamojo turto, vargiai galima tikėtis ankstesnių atlyginimų.
"Šiuose sektoriuose atlyginimai buvo gerokai didesni nei sukuriama pridėtinė vertė. Tai buvo tik momentinė situacija. Būtų labai nenaudinga, jeigu ji pasikartotų“, - sakė J.Rojaka.
