Antradienį Seime surengtas iškilmingas 75-ųjų Nepriklausomybės akto signataro, premjero ir verslininko gimimo metinių minėjimas.
„Tai buvo žmogus, kuris suprato, ką jis turi padaryti Lietuvai su savo uždirbtais pinigais. Kovo 11-oji jam buvo kelrodė žvaigždė“, - kalbėjo Signatarų klubo Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad tik B. Lubio sumanumo dėka Lietuvoje iki šiol yra išlikusi „Achemos“ gamykla.
„B. Lubys anksti suprato, kad tikrasis jo pašaukimas ir didžiausias kūrybinis potencialas atsiskleis tik realioje ekonomikoje. Daug kas kalba, kad bepigu – tokią įmonę privatizavo. Bet ar daug tų privatizuotojų sugebėjo išlaikyti įmones? Turbūt jau net nebeatsimename, kaip vadinosi didžioji dalis tų įmonių. Ne įmonės ir įrengimai čia buvo svarbiausia. Svarbiausia buvo žmogus, sugebėjęs sukurti tokią „Achemą“, kokią paliko – vieną svarbiausių verslo grupių Lietuvoje“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
„Iš kai kurių mūsų politikų galima susidaryti vaizdą, kad gerovės valstybė gali būti sukurta teisingu padalinimu“, - sakė R. Dargis.
„Kalbant muzikos terminais, Bronislovas buvo plataus diapazono žmogus: įvairiapusis savo interesais, gebėjimais ir charakteriu“, - buvusį bendražygį apibūdino kartu su B. Lubiu dirbęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Jo teigimu, B. Lubys buvo viliojamas atsisakyti planų privatizuoti tuometinę „Azoto“ gamyklą.
„Paskelbus Nepriklausomybę visi svajojo apie praturtėjimą, norėjo gerai gyventi ir daug vilčių siejo su privatizavimu. B. Lubiui buvo siūlomi milžiniški pinigai, kad jis nedalyvautų privatizavime. To siekė galingos jėgos ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, bet B. Lubys savo komandos nepaliko. Jis norėjo, kad gamyklą privatizuotų joje dirbantys žmonės, taip ir įvyko“, - sakė susisiekimo ministras.
„Bronislovas nejuto potraukio pinigams, jį užvaldė aukštesni tikslai, jis azartiškai bandė jėgas stambiausiuose pasaulio verslo žaidimuose, svajojo iškelti Lietuvą į pirmaujančių pramoninių šalių gretas“, - pridūrė jis iš Seimo tribūnos.
Jo teigimu, velionis nebijodavo atsakomybės.
„Geriausios jo savybės atsiskleisdavo ekstremaliose situacijose. 1989 m. „Azoto” gamyklos avarija, kai žuvo žmonės, buvo uždujintos gyvenvietės ir teko evakuoti gyventojus, dauguma vadovų pasimetė. Iš Maskvos atvažiavo KGB generolai, partiniai bosai, kurie puolė ieškoti kaltų. Sprogimas įvyko dėl gamyklos konstruktorių ir projektuotojų klaidų. Atrodo, kad tos tragedijos metu tik jis vienintelis žinojo, ką daryti ir kaip likviduoti sprogimo padarinius. Jis sakydavo, kad kol vadovauja gamyklai, padarys viską, kad nė vienas mūsų žmogus nesėstų į kalėjimą. Jį spaudė, norėjo kaltę suversti kuriam nors iš mūsiškių“, - prisiminė R. Sinkevičius.
Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimas-Rasimavičius tvirtino, kad pinigai turtingiausiu Lietuvos žmogumi tituluoto B. Lubio nesugadino.
„Buvo žodžio žmogus, paslaugus ir mandagus. Vėliau, jau tvirtai suėmęs stambių ir labai svarbių įmonių Lietuvai vadžias į savo rankas, pasidaręs turtingu žmogumi jis nepasidarė savanaudžiu. Tai kartu su gautu puikiu išsimokslinimu jį darė išsilavinusiu inteligentu“, - prisiminė jis.
Iškilmingame minėjime Seime dalyvavo verslo atstovai, Nepriklausomybės akto signatarai, bendražygiai ir dukra Jūratė su sūnumis. Tačiau tarp susirinkusiųjų nebuvo matyti jo sutuoktinės Lidijos.
DELFI primena, kad 75-ųjų velionio gimimo metinių proga išleista Stasio Vaitekūno knyga „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, gyvenime“.
Seime B. Lubio garbei taip pat atidaryta nuotraukų paroda.
„Achemos koncernas“ vienija daugiau nei 50 įmonių.
