Spalio 1 d. per pasaulį nuvilnijo žinia, kad stabdomas JAV vyriausybės darbas. Tokį žingsnį žengti Baltieji rūmai buvo priversti po to, kai JAV Kongresas nesutarė dėl šalies biudžeto. Jau kelios dienos po tam tikrų valstybės funkcijų vykdymo sustabdymo šalies prezidentas Barackas Obama piktai paragino sustabdyti „šį farsą“ ir pritarti federaliniam biudžetui.
JAV Kongresas nesutiko patvirtinti biudžeto vyriausybės darbui dėl nenumatyto B. Obamos sveikatos apsaugos reformos (angl. „Obamacare“) finansavimo nutraukimo ar atidėjimo.
Jei JAV politkai nesutars dėl skolos „lubų“ padidinimo, valstybė savo funkcijoms užtikrinti pinigų turės tik iki spalio 17 d.
JAV nepadidinus skolinimosi „lubų“, prognozuojamos katastrofinės pasekmės, tačiau DELFI kalbinti ekonomistai netiki, kad JAV politikų žaidimas pavirs grėsme pasaulio ekonomikai.
Greitas sprendimo neradimas pakenktų patiems politikams
„JAV iždas jau yra paskelbęs, kad spalio 17 d. bus pasiektos skolinimosi „lubos”. Jei iki tada jos nebūtų pakeltos, tai reikštų, kad būtų sustabdytas tam tikrų valstybės funkcijų finansavimas, tam tikrų įsipareigojimų vykdymas. Manau, kad tokio įvykio tikimybė yra labai maža“, - svarstė analitikas.
Pasak jo, toks scenarijus sulaukia dėmesio, nes jo pasekmės būtų dramatiškos – baisesnės nei investicinio banko „Lethman Brothers“ bankroto paskelbimas.
„Jei JAV nevykdytų savo įsipareigojimų, nesumokėtų daliai investuotojų įsigytų vertybinių popierių, tai, aišku, būtų precedento neturintis įvykis ir paveiktų labai didelę dalį finansinių aktyvų kainų ir tai turėtų pasekmių net paprastiems gyventojams, kurie skolinasi ir jų skolinimosi kaina priklauso nuo ilgalaikių vertybinių popierių pajamingumo. Aišku, kad tai turėtų įtakos visam pasauliui. Dėl šios priežasties tokio įvykio, manau, tikrai nebus“, - teigė N. Mačiulis.
Vis dėlto ekonomistas pripažįsta, kad JAV politikai žongliruodami skolos „lubų“ instrumentu žaidžia pavojingą žaidimą: „Šį instrumentą jie laiko derybiniu instrumentu, bet, manau, puikiai supranta, kad jis gali būti naudojamas labai trumpai, o skolos „lubų“ nepakėlimas pakenktų ir jiems patiems, kaip politikams, ir valstybės gyventojams bei visam likusiam pasauliui“.
Būtent JAV politikų žaidimą supranta ir finansų rinkos, kuriose panikos N. Mačiulis nemato.
„JAV skolos „lubos“ yra keliamos periodiškai kas dvejus metus ir čia nieko naujo. Akivaizdu, kad JAV turi biudžeto deficitą ir tai sukuria skolinimosi poreikį, bet niekas nemato JAV skolos kaip problemos. Skolos ir BVP santykis šiek tiek viršija 100 proc., bet Japonijos santykis siekia 240 proc. ir dėl to nėra investuotojų pasitikėjimo nebuvimo. Abi šios valstybės turi suverenią monetarinę politiką ir bet kuriuo metu gali atspausdinti savo valiutos ir paskolinti vyriausybėms“, - aiškino analitikas.
Siūlo pasimokyti Lietuvos politikams
„Dėl susidariusios padėties mažėja pasitikėjimas JAV politine sistema. Tai galėtų būti didžiausias poveikis ir padarysiantis didžiausią žadą. JAV istorijoje nebuvo daug tokių situacijų, kad taip radikaliai nesutartų dvi valdančiosios partijos. Tai yra ideologinis nesutarimas, kuris apsprendžia, kuriuo keliu nueis JAV – labiau europiniu, kur didelės socialinės garantijos, ar liks prie savo laukinių vakarų stiliaus“, - komentavo pašnekovas.
Vis dėlto ekonomistas nemano, kad dėl politikų nesutarimo galėtų būti sumažintas JAV skolinimosi reitingas, todėl tiesioginio poveikio pasaulio ekonomikai bus išvengta.
Vienintelis poveikis – tai, kad likusios pasaulio rinkos, taip pat ir Lietuva, mažiau pajaus teigiamą JAV ekonomikos atsigavimo poveikį.
Kartu Ž. Mauricas siūlo iš JAV politikų nesutarimo pasimokyti ir Lietuvai.
„Tai rodo, kad reikia savo kieme susitvarkyti. Kad nereikėtų per daug išlaidauti. Politikų nesutarimai atkreipia finansų rinkų dėmesį. Kol JAV tai sau gali leisti, Lietuva to negalėtų“, - pridėjo jis.
Arba skolinsis, arba spausdins dolerius
„Tarp JAV skolinimosi politikos ir kitų šalių, kurios privalo grąžinti skolas, negalima dėti lygybės ženklo. JAV nesunku grąžinti skolas, nes ji spausdina pagrindinę skolinimosi valiutą – dolerį“, - aiškino specialistė.
Todėl JAV turi du pasirinkimo kelius: R. Vainienės teigimu, sąžiningesnis būtų skolintis, nes tai parodo, kad iš tiesų šalies viešieji finansai yra nesubalansuoti.
„Arba spausdinti dolerius, kas irgi yra daroma. Tik spausdinimas yra užmaskuotas ir poveikis matomas per infliaciją ir kitus parametrus. Kai naudojamas pinigų spausdinimas, tai visas jų perdavimas vyksta ne per komercinius bankus, o tiesiogiai per iždą. Kadangi JAV gamina pasaulinę valiutą, kurią kol kas visi vertina, o ne nuo jos masiškai bėga į kitas valiutas ar žaliavas, tai diskusijos yra daugiau politikų raumenų demonstravimas“, - komentavo ekonomistė.
Analitikė įsitikinusi, kad JAV politikų nesutarimai įtakos pasaulinei ekonomikai neturės, nes finansų rinkoms nėra skirtumo, kaip JAV padengs deficitą – ar spausdindama dolerius, ar didindama skolą.
„Nesutarimai tarp dviejų šalių – daugiau principų demonstravimas, bet ne žingsnis, kuris pakeistų pasaulio ar JAV ekonominę būklę“, - tikino pašnekovė.
