Rusijos tarnyba „Rospotrebnadzor" pirmadienį oficialiai pranešė apie tai, kad davė nurodymą muitinei neįleisti pieno gaminių iš Lietuvos.
Tarp įmonių, kurių gaminiai neva neatitinka reikalavimų, minimos „Pieno žvaigždės" ir „Rokiškio sūris".
Tuo metu Rusijos tarnybos Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba („Rosselchoznazdor") teigia nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais ir nurodo paprašiusi informacijos iš kitos - Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos („Rospotrebnadzor"), kuri pirmadienį pranešė stabdanti lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją.
„Mes užklausėme „Rospotrebnadzor" informacijos dėl jų nustatytų pažeidimų, kai tik gausime, ją išanalizuosime ir konsultuosimės su mūsų partnerių Muitų sąjungoje - Baltarusijos ir Kazachstano - veterinarinėmis tarnybomis ir tuomet tos informacijos pagrindu priimsime kokius nors sprendimus. Kol kas tokių sprendimų mes nepriimame", - BNS pirmadienį telefonu sakė „Rosselchoznazdor" tarnybos atstovas spaudai Aleksejus Aleksejenka.
Jo žodžiais, situacija yra „visiškai darbinė": „Mes nuolat stebime lietuvišką produkciją, nuolat palaikome ryšius su Lietuvos veterinarijos tarnyba. Jūsų minimi apribojimai įvesti kitos Rusijos federalinės tarnybos „Rosportrebnadzor".
Dirba įtemptai
Tuo metu „Rokiškio sūrio" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa pirmadienį DELFI sakė, kad jokių oficialių žinių iš Rusijos neturi. Darbas su šios šalies rinka esą vyksta įprastu režimu.
„Situacija kol kas yra nepasikeitusi, lyginant su praėjusia savaite ar praėjusiu mėnesiu. Mes nesame gavę, kaip įprastai būna, iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) persiųstų raštų, kuriuos jie dažniausiai pagal normalią praktiką gauna iš Rusijos“, - komentavo jis.
Tačiau verslininkas pripažino, kad iš Rusijos ateinančios žinios neramina.
„Žinoma, situacija yra labai įtempta. Jau nuo praėjusio mėnesio esame sugriežtinę produktų gamybos kontrolę ir stengiamės 100 proc. laikytis Rusijos federacijos reikalavimų, o kaip bus toliau, aš negaliu komentuoti“, - sakė D. Trumpa.
VMVT atstovė spaudai Jurgita Savickaitė DELFI taip pat teigė, kad jokių oficialių žinių Lietuva iš Rusijos nėra gavusi.
Neoficialiai kalbama, kad įprastai apribojimus įvesdavo „Rosselchoznazdor", o šiuo metu išstojo būtent „Rosportrebnadzor".
Kaip teigia Rusijos vyriausias sanitarijos specialistas Genadijus Oniščenka, Lietuvos gamintojai pažeidė nacionalinės teisės reikalavimus informuoti visuomenę apie produkto atitikimą keliamiems reikalavimams.
Be to jis pridūrė, kad keliuose lietuviškuose pieno produktuose buvo aptikta mielių ir pelėsių, kurių kiekis gerokai viršijo nustatytas normas, taip pat rasta žarnyno lazdelių grupės bakterijų.
Apie ketinimus įvesti apribojimus pieno produkcijos tiekimui iš Lietuvos G. Oniščenka pranešė dar rugsėjo 17 dieną. Tačiau tada Rusijos vyriausias sanitarijos specialistas nepaaiškino, kokioms bendrovėms bus taikomi šie apribojimai ir kada jie įsigalios.
Rusijos Nacionalinės pieno gamintojų sąjungos duomenimis, lietuviška pieno produkcija Rusijos rinkoje sudaro mažiau nei vieną procentą.
G. Oniščenkos pretenzijos lietuviškos pieno produkcijos kokybei nuskambėjo 2013 metų rugsėjį kilusio muitinių konflikto tarp Rusijos ir Lietuvos fone. Lietuva tada išreiškė nepasitenkinimą kruopščiais patikrinimais Rusijos pasienyje ir apie susidariusią situaciją pranešė Europos Komisijai.
Nėra normalios politikos su Rusija
„Tai yra mūsų politikos pasekmės. Pasirinktas vienas iš argumentų, kurį lengva būtų išeksploatuoti, pakalbėti apie tam tikrų dalykų radimą ar neradimą piene ir dėl to galima būtų stabdyti mūsų pakankamai sėkmingą pieno produktų eksportą į Rusiją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pirmadienio rytą sakė R. Dargis.
Anot jo, Lietuva neturi ilgalaikės politikos su Rusija, o premjero Algirdo Butkevičiaus pozicijos šia kryptimi jis išvis negali identifikuoti. R. Dargio teigimu, Lietuva turėtų išmokti „išmaniosios politikos“.
„Nėra dar tokio naujadaro Lietuvoje kaip „išmanioji politika“. Būtent tokios politikos atsiradimas, bent jau valdžios sluoksnių susitarimas, kokią mes ją norim turėti, tuo labiau, kad savo politiką Rusijos atžvilgiu Europos Sąjungos didžiosios valstybės tikrai turi“, – kalbėjo R. Dargis.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo, Lietuvai pavyzdys galėtų būti Suomija, kuri nėra didelė šalis, bet esą elgiasi išmintingiau už Lietuvą ir palaiko geresnius santykius su Rusija.
R. Dargis taip pat pažymėjo, kad Lietuva dėl pieno eksporto problemų turėtų kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO): „Išnaudoti visas galimybes reikia, jeigu tai yra PPO dalykas, reikėtų kreiptis iš tikrųjų, bet didelės refleksijos, kad tuoj bus kažkokie poveikiai tam, iš jų (PPO – red.) aš nesitikėčiau.“
Pasak R. Dargio, politikos su Rusija formavime turėtų dalyvauti ir verslas, tada esą ir tokių problemų nebūtų. Taip pat jis siūlo išplėsti šalies politiką su Rusija, įtraukiant geležinkelio transporto, tarpuniversitetinius ir turizmo klausimus.
