Tuomečio gamyklos direktoriaus ir jo sutuoktine tapusios jaunos moters pažinties istorija aprašoma viename iš profesoriaus Stasio Vaitekūno knygos „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, gyvenime“ skyrių.
Knygoje kalbinti žmonės sako, kad net kalbėdamas su artimu draugu B. Lubys vengdavo kai kurių temų, ypač apie šeimą.
Tačiau iš surinktų pasakojimų aiškėja, kad metai po skyrybų su pirmąja žmona vadovaujančias pareigas užimančiam vyrui nebuvo lengvi.
„Perspektyvus didelės gamyklos vadovas B. Lubys po skyrybų ilgai gyveno vienas. Šeimai iširus, dukra Jūratė liko gyventi pas tėvą Jonavoje. Iš Plungės dažnai atvažiuodavo Bronislovo mama. Pamačiusi artimųjų nelengvą gyvenimą, tvarkydavo namus, skalbinius, kepdavo, troškindavo, virdavo.... Prieš grįždama į Plungę paruošdavo „kalnus“ maisto, kad tik sūnus ir anūkėlė nebadautų, turėtų ką valgyti. (…) Išvažiuodavo, ir vėl tas pats. Pietauja kur papuola, valgo kas papuola. Marškinius kartais praskalbia Jūratė, kartais pats“, - rašoma monografijoje.
Pasak knygos, didžiulės gamyklos vadovas tokiu gyvenimu nesiskundė ir nenorėjo jo aptarinėti su kitais.
„Gal dėl nepavykusios pirmosios santuokos su klasės drauge, giliai jausdamas kartėlį, į moteris žiūrėjo atsargiai, gal net kiek įtariai, nors jos jame matė „svajonių jaunikį“. Deja, jaunikis – lyg siena apsitvėręs. (…) Po kurio laiko viską matančios ir žinančios gamyklos moterys pradėjo šnabždėtis – generalinis direktorius vis dažniau užsuka į dispečerinę, kur dirba jauna vyriausioji dispečerė, baigusi chemijos studijas tame pačiame institute (tuometiniame Kauno politechnikos institute – DELFI) kaip ir generalinis. Daugelis, sužinojęs šią „paslaptį“, apsidžiaugė – gal pagaliau žmogus susitvarkys gyvenimą?“ - rašoma biografijoje.
Ta „nežinomoji“ buvo 19 metų jaunesnė Lidija Fiodorova. Būsimoji B. Lubio žmona yra kilusi iš gausios iš rusų sentikių šeimos – ji augo tarp keturių seserų ir brolio.
„Moterys mėgo vyriausiojo inžinieriaus B. Lubio apsilankymą dėl jo galantiško elgesio, vieno kito komplimento, pagyrimo ir dėl … malonaus „Cacharel“ kvepalų aromato. Mokėjo jis, kaip dabar prisimena buvusios bendradarbės, užburti ar net pakerėti žvilgsniu, žodžiu“, - prisiminimais dalijasi buvę kolegos.
Knygoje aprašoma ir akimirka, tapusi lūžiu poros santykiuose.
„Kartą B. Lubiui staigiai prireikė išvykti į Maskvą. Darbo pabaiga. Specialistai skubiai ruošia reikalingus dokumentus, bet kaip juos perduoti vyriausiajam inžinieriui, kuris dar tik pakeliui iš Vilniaus į Jonavą? Nieko baisaus, reikia palikti dispečerinėje. Tą naktį joje budėjo Lidija. Iššokęs iš automobilio ir žvilgtelėjęs į laikrodį, B. Lubys paprašė puodelio kavos prieš kelionę. Tai buvo lemiama akimirka. Abiejų akys susikirto, kažkas „sukibirkščiavo“, - aprašomi prieš daugiau nei dvidešimt metų vykę įvykiai.
Vėliau, praėjus kuriam laikui, po vienos pamainos Bronislovas pakvietė Lidiją į namus išgerti arbatos.
„Tada viengungiškame Bronislovo bute pravėrusi šaldytuvą, Lidija nustebo. Jis buvo prikimštas rūkytų gaminių, konservų dėžučių... Šypsodamasis jis tada aiškino, jog nesant šeimininkės, tai labai geras maistas, niekada nereikia nieko ruošti, reikia tik atsipjauti... (…) Susitikimai, nors ir reti nenutrūko. Po kurio laiko dispečerės pradėjo šnabždėtis, kad generalinis įtartinai dažnai pradėjo į dispečerinę užsukti tuo metu, kai joje dirba Lidija. Tačiau jos nė nenumanė, kad nesigarsindami jie abu dažnokai pabėga iš Jonavos į kokį koncertą ar spektaklį Vilniuje, kartu kokią savaitgalio dieną praleidžia Palangoje ar gamtoje. Amžiaus skirtumas tam netrukdo, regis, dar labiau suartina“, - rašoma biografijoje.
Nepriklausomybės akto signataras ir buvęs Vyriausybės vadovas savo moteriai pasipiršti nusprendė neįprastai.
Knygoje rašoma: „Lemiama diena Lidijai atėjo gana netikėtai. Seimo patvirtintas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas tuoj pat paskambino dar dispečere tebedirbančiai Lidijai ir paprašė susirasti didelei šventei būtinus drabužius. Turbūt bus „įšventinimas“ į pareigas, pagalvojo ji. Buvo kitaip. Trumpam skubiai grįžęs į Jonavą Bronislovas paprašė jos rankos“.
Poros santuoka įregistruota 1992 m. liepos 25 d. Jonavos metrikacijos biure. Šia proga buvo surengta kukli vakarienė su artimiausiais žmonėmis.
Santuoka su B. Lubiu Lidijai savotiškai kainavo karjerą „Azoto“ gamykloje. Mat, kaip rašoma knygoje, iki inžinierės technologės pareigų pakilusiai moteriai dirbti sekėsi, tačiau privatizavus gamyklą, mažinant darbuotojų skaičių ji buvo atleista.
„Mažinant darbuotojų skaičių ir vengiant interesų konflikto, pirmiausia iš darbo buvo atleistos... visų akcininkų žmonos. Lidija tuo metu jau buvo B. Lubio žmona“, - rašoma monografijoje.
Šeima iš Jonavos persikėlė į Palangą, B. Lubys ir toliau važinėjo į darbą, o Lidija rūpinosi namais. Porai 1998 m. gimė dukra.
Jausdavosi pagarba ir meilė šeimai
Monografiją parengęs Klaipėdos universiteto profesorius Stasys Vaitekūnas DELFI sakė darbui turėjęs maždaug dešimt mėnesių, nes knygą norėta išleisti iki 75-ųjų B. Lubio gimimo metinių.
„Sakyčiau jis buvo labai paprastas ir nuoširdus su žmonėmis“, - sakė profesorius, paklaustas, ką galėtų pasakyti apie B. Lubį.
Autorius pripažino, kad skyrių apie šeimą jam pavyko parašyti pasirėmus žmonos Lidijos pasakojimu. „Ji papasakojo labai nuoširdžiai ir paprastai. Man labai patiko, todėl toks skyrelis ir atsirado. Apie šeimą jis mažai kalbėdavo, bet visada jausdavosi jo pagarba ir meilė šeimai“, - kalbėjo knygos autorius.
Knyga išleista velionio našlės Lidijos iniciatyva.
DELFI primena, kad B. Lubys netikėtai mirė Druskininkuose 2011 m. spalio 23-ąją. Jis buvo didžiausias „Achemos koncerno“ akcininkas, kuri yra trečia pagal apyvartą įmonė Lietuvoje.
Knygą 1 tūkst. egzempliorių tiražu išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
