Kaip rašo CNBC, daugelio tokia įvykių tėkmė nenustebino – dėl įtampos koalicinė vyriausybė, sudaryta iš S. Berlusconi centro dešiniųjų ir Lettos centro kairiųjų partijų, jau seniai, netgi nuo pat jos sukūrimo balandį, balansavo ant žlugimo ribos. Be to, S. Berlusconi jau pagrasino atšaukti savo ministrus, jeigu už mokesčių vengimą, dėl kurio jį pripažino kaltu rugpjūtį, bus pašalintas iš Italijos Senato.
Visgi tokia padėtis atitolins ekonomines reformas, kurios Italijai būtinos. „Eurostat“ duomenimis, šalyje – 12 proc. siekiantis nedarbas, antra pagal dydį euro zonoje skola, sudaranti 130 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (vidurkis yra 92 proc. euro zonoje).
„Europos užsienio valiutos rinka per daug dėl to nesidžiaugia, <...> ekonominiu lygiu bus vilkinamos fiskalinės politikos reformos, kurios reikalingos Italijoje, – teigė finansų analitikas Kitas Juckesas. – Einame trapiu skolų keliu, kuriame Italijos ir kitų valstybių skola BVP proc. didėja, <...> esant tokiai politikai tikrai nebus nominaliojo BVP augimo, be to, didės skolos aptarnavimo išlaidos.“
Italijos ekonomikos ministras Fabrizio Saccomanni siekė sušvelninti galimą pastarųjų įvykių įtaką rinkai, sakydamas, kad investuotojai jau atsižvelgė į šalies politinį nestabilumą.
S. Berlusconi partijai ėmus reikšti nepasitenkinimą, praėjusią savaitę 10 metų trukmės obligacijų palūkanos ėmė didėti ir pasiekė trijų mėnesių aukštumas.
Praėjusį pirmadienį Italijos „FTSE MiB“ indeksas buvo smuktelėjęs 2,2 proc.
