Prieš kontrabandinių prekių pardavėjus - naujos priemonės

Pirmadienį parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ posėdyje policijos atstovai išsakė, kas jiems trukdo sparčiau ir efektyviau kovoti su nelegalia tabako, alkoholio ir degalų prekyba.

Seimo narė Agnė Bilotaitė pastebėjo, kad, nors kartais policijos pareigūnams yra žinomi nelegalios prekybos taškai, ne visada laiku sureaguojama arba žmonės lieka nenubausti.

„Galbūt vietos pareigūnai neturi atitinkamų priemonių ar žinių, nežino kaip problemą spręsti“, - kėlė klausimą parlamentarė.

Kriminalinės policijos biuro duomenimis, per šių metų devynis mėnesius dėl nelegalios prekybos tabaku buvo išrašyti 1686 protokolai. Tačiau nei šie, nei didesni skaičiai nelabai džiugina – pasirodo, nelegalūs prekiautojai pašaipiai žiūri į gautas baudas ir jų neapmokėję protokolus tiesiog kolekcionuoja. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, valstybei sumokama tik apie 10 proc. baudų, skirtų už kontrabandą.

Kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Darius Žvironas teigė, kad policija susiduria su visa eile sunkumų, bandydama kovoti su šešėliniu akcizinių prekių verslu šalyje.

Visų pirma, nelegaliomis akcizinėmis prekėmis dažniausiai prekiaujama asmeninėse gyvenamosiose patalpose, į kurias pagal administracinės teisės pažeidimus policijos atstovai patekti negali.

„Kitas klausimas – pažeidimo fiksavimas. Mes negalime vykdyti kontrolinių užpirkimų. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, mes negalime fiksuoti tokių (nelegalių prekių – DELFI) realizavimo taškų. Mūsų iniciatyvos, kad kontroliniai pirkimai įsiteisintų kaskart atsimušdavo į tam tikras kliūtis“, - kalbėjo Kriminalinės policijos biuro atstovas.

Dar didesnė problema – asmenys, nuolat vykdantys tokius teisės pažeidimus, gauna baudas, jų nesusimoka ir toliau vykdo nelegalią veiklą.

„Vienintelė reali bausmė jiems - cigarečių atėmimas ir jų laiko sugaišinimas, kol surašomas protokolas. Turime eilę atvejų, kai asmenys buvo nubausti keliasdešimt kartų, baudos siekia kelis šimtus tūkstančių litų ir nėra perspektyvos, kad suma bus išieškota. Žmonės lieka nebaudžiami, nes bauda nekeičiama į areštą“, - teigė D. Žvironas.

Policijos atstovas tiki, kad sugriežtinta tvarka, kai nemokantiems baudų asmenims būtų galima skirti areštą, pagerintų situaciją.

Taip pat buvo svarstoma idėja, kad nesusimokėjusiems bausmių nelegalių akcizinių prekių pardavėjams būtų ribojamos teisės ar valstybės teikiamos paslaugos, o baudas galėtų tiesiogiai išieškoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Pastebima, kad nelegalūs prekeiviai nuo griežtesnių bausmių pabėga ribodami prekių kiekius, kad nepakliūtų po Baudžiamojo kodekso padidinamuoju stiklu, todėl žadama keisti kodeksą ir įtvirtinti, kad pagal jį būtų galima bausti, jei prekių vertė siekia 150 MGL (pagal dabartinį MGL – 19,5 tūkst. Lt).

Atsakomybę dėl nelegalios akcizinių prekių prekybos norima užkelti ir ant turgaviečių administratorių pečių.

„Jie, matydami neteisėtos veiklos požymių turėtų ne tik informuoti, bet ir patys imtis priemonių tų asmenų (nelegalių prekeivių – DELFI) patekimui į turgavietes“, - pridėjo Kriminalinės policijos biuro atstovas.

Susitikime Seime dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus viršininkas Renaldas Žekonis teigė, kad dėl policijos pareigūnų teisės patekti į asmens patalpas jau buvo paruoštas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektas. Tačiau jo nepavyko suderinti su Teisingumo ministerija.

Pakeitimai dėl MGL sumažinimo Baudžiamajame kodekse jau irgi paruošti, tačiau vyksta tarpinstitucinis derinimas.

Kontrolinių pirkimų, kurie policijos pareigūnams leistų fiksuoti pažeidimus realiu laiku, teisė bus pasiūlyta Seimui svarstyti dar šį rudenį.