Apie sprendimą atvykti į Lietuvą ir patirtį vadovaujant didelėms įmonėms buvęs koncerno "Carlsberg Breweries" generalinis direktorius, patyręs didelių įmonių valdybos narys pasakojo per konferenciją „Lūžio taškas“.
„Kartais visko suplanuoti negali ir mano pirmasis žingsnis pažinties su Lietuva link buvo tuomet, kai man buvo dveji ir mano tėtis dailininkas pasamdė dirbti vienarankį vyrą iš Baltijos valstybių, išvykusį dėl rusų okupacijos. Kiek pamenu, jis atvyko iš Rygos, bet tuomet buvo sakoma – iš Baltijos šalių. Taigi, iš Baltijos šalių bėgęs vyras palaipsniui tapo mano draugu, nors iš pradžių beveik nekalbėjo daniškai“, - apie pirmąją pažintį su Baltijos šalių gyventojais pasakoja F. Lindelovas.
Vėliau su Lietuva F. Lindelovui teko susipažinti jau dirbant, kai „Carlsberg“ įsigijo Baltijos šalių aludarį BBH 2000 metais.
„Alaus daryklos buvo visose trijose Baltijos šalyse, o aš buvau jų vadovu – taip susipažinau su daug šių šalių gyventojų“, - sakė F. Lindelovas.
Galiausiai dirbti daugiau su Lietuva jis pradėjo dalindamasis vadovavimo patirtimi, kai padėjo draugui pasiruošti kalbai apie įmonių valdymą ir užmezgė ryšius su Baltijos šalių įmonių valdymo institutu (angl. Baltic institute of corporate governance).
„Prieš dvejus metus man paskambino teisininkas ir pasiūlė susitikti su „Achemos“ savininkais bei galbūt tapti bendrovės valdybos pirmininku. Taigi, yra daug istorijų, kurios sudarė bendrą paveikslą, kad aš pamatyčiau šią gražią, perspektyvią šalį“, - prisiminė F. Lindelovas.
Dano akimis, kai kuriose srityse Lietuva jau aplenkė ir Skandinavijos šalis.
„Dabar Lietuva yra numeris vienas palyginti su Danija ir Švedija, pavyzdžiui, plėtojant pramonę: medienos apdirbimą, inžinerijos ir gamybos sritis. Jau dabar Lietuvai gerai sekasi, o dar reikia turėti omenyje jaunus šios šalies žmonės, kurie baigia mokslus čia ar svetur, - dėstė F. Lindelovas. - Jei su jaunais žmonėmis bus gerai elgiamasi, jei bendrovės, kaip Danijoje, bus lanksčios, bet darbuotojams užtikrins saugumą, mokės geras algas, tuomet tikrai pamatysite savo šalį sužydint.“
Įvardijo silpnybes
„Protų nutekėjimas, manau, Lietuvai yra labai didelis iššūkis“, - konstatavo jis.
Kalbėdamas apie verslo aplinką, F. Lindelovas stebėjosi polinkiu apkalbinėti partnerius ir konkurentus.
„Yra tik kelios sritys, kuriose jūs atsiliekate: Lietuvoje mėgstamos apkalbos, tikima įvairiomis neigiamomis istorijomis apie verslą ir šioje srityje žmones reikia šviesti. Negražu apkalbinėti kitus“, - sakė F. Lindelovas.
Pasak jo, vadovaujant bendrovei, yra būtinas pasitikėjimas, o jeigu nepasitikima partneriais, darbuotojais ar kitais aplinkiniais žmonėmis, su jais bendrų tikslų pasiekti nepavyks.
„Mes gyvename gandus labai mėgstančioje visuomenėje, tad kiekvieną kartą, kai kalbėsite su draugu apie kokį nutikimą, atminkite, kad jeigu kalbate už kitų žmonių nugaros, jūs esate blogas žmogus. Koks būtų mano patarimas? Neklausykite“, - konstatavo F. Lindelovas.
Be to, jis įsitikinęs, jog Lietuvoje per griežtai žiūrimą į klaidas ir per menkai vertinamos pergalės.
„Jūs turite leisti sau ir suklysti, jeigu jūs niekada neklystate, reiškia esate per daug tingus. Jei priimate 50 sprendimų, bent vienas iš jų turi būti klaidingas, - sakė vadovas. - Aš jums sakau tai todėl, kad jūsų kultūroje klysti yra neleidžiama, bet reikia būti arčiau žemės ir leisti sau priimti nesėkmes, nes jeigu jūs nepriimate savo nesėkmių, nepasitikėsite ir kitais žmonėmis, kurie užims atsakingas pareigas.“
Tačiau F. Lindelovas mano, kad jei klaidos kartojasi nuolat, tuomet reikia arba papildomai mokytis, arba paieškoti kito darbo. Priešingai, jeigu reikalai einasi sėkmingai, jis dėsto, jog reikia mokėti premijas, tiesa, atvykęs į Lietuvą F. Lindelovas buvo nustebęs, kad premijos čia yra mokamos ne tik už pasiekimus, bet ir artėjant Kalėdoms ar atostogoms.
„Man buvo naujiena (Lietuvoje mokami – DELFI) Kalėdų ir atostogų bonusai. Danijoje mes neturime atostogų bonuso. Argi tai ne puiku? Fantastiška“, - šmaikštavo F. Lindelovas.
Dabar jis sako šią praktiką perėmęs ir tokius bonusus moka savo žmonai, bet ne vaikams, nes tai būtų per brangu.
Darbo savo malonumui ėmėsi nuo 58-erių
Kalbėdamas apie asmeninį gyvenimą F. Lindelovas pasakoja, jog esminių permainų savo karjeroje ėmėsi tuomet, kai jam buvo daugiau nei 50-imt.
„Kai man buvo 50-imt, nuo vėžio mirė mano draugas. - atviravo pašnekovas. - Aš buvau namie ir tą vakarą nusprendžiau, kad kai man bus 58 m., noriu būti pats sau vadovu.“
Jis sako, jog tuomet jau buvo pradirbęs 25-30 metų po 100 valandų per savaitę: per tą laiką vaikai spėjo užaugti.
„Manęs niekada nebuvo namie, aš dirbau, dirbau, dirbau. Kodėl būtent 58-erių? Nes tuomet mačiau, kad mano pensija atrodė gerai, galėjau gražiai gyventi. Tai yra vienas geriausių mano sprendimų“, - džiaugiasi F. Lindelovas.
Jis vardija, jog, kai jam sukako 58-eri, jis ėmėsi trijų veiklos sričių: padėti jauniems žmonėms kurti savo verslus, dirbti su Danijos dizaino muziejumi, bei norėdamas panaudoti savo įgūdžius, investavo savo laiką į dideles bendroves, kurių valdybos pirmininku galiausiai tapo.
