Šie duomenys ketvirtadienį buvo pateikti žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės ir Kaliningrado srities gubernatoriaus Vladimiro Jegorovo surengtoje spaudos konferencijoje.
"Kaliningrado srityje investavę daugelis Lietuvos verslininkų planuoja ir toliau dėti lėšas į maisto produktų bei jų perdirbimo gamybą, todėl mus domina tolesnė investavimo politika srityje ir bendradarbiavimo, prekybos galimybės", - sakė K. Prunskienė.
Kaliningrado srityje bendrovė "Vilkė" valdo mėsos fabriką "Kaliningradskij Delikates", bendrovė Kretingos grūdai" turi paukštyną, "Vičiūnai" yra investavę į Sovetske veikiantį fabriką, gaminantį krabų lazdeles, sėkmingai veikia kitos įmonės, tarp jų ir "Snaigės" šaldytuvų gamykla.
Lietuvos verslininkus domina tolesnis Kaliningrado srities statusas ir galimos lengvatos plėtoti verslą. Lietuvos investuotojams yra patraukli Kaliningrado sritis dėl joje veikiančio ypatingosios ekonominės zonos įstatymo, rinkos artumo ir santykinai pigios darbo jėgos.
Pasak V. Jegorovo, Kaliningrado srities ypatingoji ekonominė zona (YEZ) suteikia srityje veikiančioms įmonėms muitų lengvatas, tačiau ruošiamasi ekonominės zonos įstatymą pakeisti, nustatant griežtus apribojimus investuotojams: vietoj muitų lengvatų bus taikomos mokesčių lengvatos.
Tačiau lengvatos bus taikomos ne visoms įmonėms, o tik stambioms ir naujoms investuotojoms. Beje, dėl minimalaus investicijų slenksčio diskutuojama, kol kas kalbama apie 150 mln. rublių (apie 15 mln. litų), mokesčių lengvatos bus taikomos ne visoms sritims.
Naujasis YEZ įstatymas turėtų įsigalioti apie 2006 metus ir numatyti 10 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį zonoje veikiančios įmonės galėtų naudotis senojo įstatymo teikiamomis muitų lengvatomis.
Tačiau šis įstatymas, anot bendrovės "Vilkė" direktoriaus Gintaro Valančiaus, kelia susirūpinimą Lietuvos verslininkams, kadangi jo įgyvendinimas sumažintų Kaliningrado srities investicinį patrauklumą, gali kilti grėsmė dabartinėms investicijoms.
Ministrė K. Prunskienė pabrėžė, kad Rusija išlieka stambiausia prekybos partnere tarp NVS šalių. Žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Rusiją 2003 metais sudarė 16 proc., o 2004 metais - 13 proc. bendro žemės ūkio ir maisto prekių eksporto.
Kita vertus, prekybą apsunkina taikomi netarifiniai prekybos barjerai. Savo produkciją į Rusiją gali eksportuoti tik šios šalies specialistų patvirtintos maisto produktų gamybos įmonės. Beveik visos įmonės, norinčios eksportuoti savo produkciją į Rusiją, jau yra gavusios tokius leidimus. Šiuo metu per 50 įmonių atestuota eksportui į Rusiją. Iš jų - 12 pieno įmonių ir 15 gyvulių skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių.
Žemės ūkio ministrės K. Prunskienės kvietimu Lietuvoje viešinti Kaliningrado srities administracijos aukštų pareigūnų bei srities žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų atstovų delegacija, vadovaujama srities gubernatoriaus V. Jegorovo, susipažins su mėsos ir pieno perdirbimo įmonių, maisto saugą užtikrinančių institucijų veikla, aplankys ūkininkus.