Nusižiūrėjo nuo verslininkų?
Nors Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) aptarnavimo kokybė vertinama VMI jėgomis savarankiškai, rengiant anonimines apklausas VMI patalpose, VMI prie Finansų ministerijos (FM) interneto svetainėje, neseniai paskelbtas konkursas nepriklausomų tyrėjų paslaugai pirkti. „Slaptas klientas“. Taip vadinasi šis tyrimas, kai klientu apsimetęs žmogus sukuria kritišką situaciją darbuotojui tam, kad išsiaiškintų jo kompetenciją. Tokia paslauga populiaresnė verslo pasaulyje. Atrodytų suprantama, jei „slaptus klientus“ samdytųsi gydymo įstaigos ar kitos tiesiogiai klientui paslaugas teikiančios įmonės. Tokiu atveju būtų galima viltis apčiuopiamos naudos.
Esant finansiniam sunkmečiui, 2009 metais, „slapto kliento“ vertinimus telefonu atliko patys mokesčių inspekcijos darbuotojai. Kitaip sakant, patys save tikrinosi. Dabar mokesčių inspektoriai pasijuto neįgalūs tai padaryti patys.
O gal mokesčių inspektorių sprendimai prognozuoja didžiuliais šuoliais augančias įplaukas į šalies biudžetą? FM duomenimis, į nacionalinį biudžetą vien šiemet per penkis mėnesius neįplaukė 74,4 mln. Lt, o į valstybės biudžetą – 169,4 mln. Lt planuotų pajamų.
Situacija neatrodo džiuginanti ir dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jo, kaip ir akcizų, surinkta mažiau nei prognozuota: PVM – 3,688 mlrd. litų – 350,4 mln. litų (8,7 proc.) mažiau, akcizų – 1,266 mlrd. litų – 100,8 mln. litų (7,4 proc.) mažiau, nei buvo prognozuota.
„Slaptas klientas“ būtinas?
Vien per pastaruosius dvejus metus mokesčių inspektoriai „Slapto kliento“ paslaugai išleido arti 150 tūkst. Lt. Šių metų pirmo pusmečio VMI prie FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento rengta apklausa byloja, kad klientai mokesčių inspektorius laiko kur kas mandagesniais nei anksčiau, dažniau teigiamai vertintas ir mokesčių inspekcijos įstaigų darbo laikas.
Patys mokesčių inspekcijos atstovai įtikinėja, kad „slaptus klientus“ samdytis – būtina.
„Poreikis kilo dėl to, kad sertifikavus VMI kokybės vadybos sistemą, būtina užtikrinti periodinių kokybės kontrolės priemonių taikymą“, – teigia VMI prie FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė. Anot jos, „slapto kliento“ paslauga perkama dar ir tam, kad būtų su kuo palyginti jau rengtų tyrimų rezultatus.
Kodėl patys mokesčių inspektoriai nebegali tapti „slaptais klientais“? „Kokybės vertinimui „slapto kliento“ būdu, būtina tam tikra specializuota patirtis, žmogiškieji ištekliai ir nešališkas požiūris į aptarnavimo procesų standartus. Naudingiausia, kai ne tik pati paslaugas teikianti institucija, bet ir nepriklausomi tyrėjai atlieka tyrimus. Taip užtikrinamas objektyvumas ir atsiranda galimybė nustatyti naujas aptarnavimo kokybės gerinimo kryptis“, – tvirtina S. Aliukonytė–Šnirienė.
„Įtarimai dėl pinigų plovimo“
Seimo Biudžeto kontrolės ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Narkevičius mano, kad mokesčių inspektoriams nebūtina išlaidauti tyrimams.
„Vertinu skeptiškai. Kai nori, visada galima prisigalvoti priežasčių [pirkimams, - aut. past.]. Aš visada prieš dirbtinai kuriamas komisijas. Jeigu yra viešas sektorius, tai jie gali puikai apklausti žmones. Gali būti klientų pageidavimų dėžutės, ieškoma kitų sprendimo būdų“, – siūlo P. Narkevičius. Mokesčių inspektorių sprendimas dėl „slapto kliento“ paslaugos pirkimo jam kelia minčių, jog už šio pirkimo gali stovėti tuo suinteresuoti asmenys.
„Kur tik pasisuki, visur įtarimai dėl pinigų plovimo. Tai ["slapto kliento" paslaugos pirkimas, - aut. past.] irgi kelia pamąstymų“, – pripažįsta Seimo narys.
Prieš keletą mėnesių Valstybės kontrolė, baigusi 2012 m. finansinius (teisėtumo) auditus, surašė sprendimus dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fonde. Tuo metu „slapto kliento“ pirkimai nebuvo tirti.
Valdininkų atlyginimai galėjo „susitraukti“
Pagal vienam valstybės gyventojui tenkančią valstybės sektoriaus skolą Lietuva pirmauja tarp Baltijos valstybių. Vienam mūsų šalies gyventojui tenka apie 15 tūkst. Lt, o estui – apie 4 tūkst. Lt. Kitais duomenimis, vienam mūsų šalies gyventojui tenkanti valstybės skola siekia daugiau kaip 17 tūkst. Lt.
Valstybės išlaidos galėjo būti mažesnės bent jau dėl vienos priežasties. Kaip viešai teigia bankų ekonomistai, jei Lietuva būtų kreipusis į Tarptautinį valiutos fondą, valdininkų atlyginimai jau būtų buvę sumažinti per pusę.
Nepaisant to, kad mokesčių inspektoriai patys randa nemažai būdų, kaip pasitikrinti darbuotojų kompetenciją, nepaliaujama išlaidauti ir nepriklausomiems tyrėjams.
