Apklausos rodo, jog apie savo, kaip vartotojų, teises lietuviai dar žino kur kas mažiau nei kaimyninių šalių atstovai. Į vartotojų teises ginančias ar gaminio kokybę kontroliuojančias institucijas kreipiasi daugiau jaunesnio amžiaus žmonės.

Nors statistika rodo, jog pasiteisina beveik 8 iš 10 skundų, nereti ir vartotojų piktnaudžiavimo atvejai.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė teigė, jog pasitaiko atvejų, kai gaminį sugadinęs pirkėjas kompensacijos už jį reikalauja iš pardavėjo. Tuo, anot vedėjos, dažniausiai bando piktnaudžiauti jaunimas, tačiau dažniausiai tiesa iškyla viešumon ir melas būna demaskuojamas.

Pasak R. Bučinskienės, beveik kasdien jų institucija sulaukia vartotojų skundų dėl esą nekokybiškų mobiliųjų telefonų, minkštų baldų, statybos, odos ir galanterijos produktų. Nekokybiška avalyne klaipėdiečiai paprastai skundžiasi rudenį ir žiemą.

Anot R. Bučinskienės, daugeliu atvejų verslininkai linkę pripažinti savo klaidas ir pakeisti nekokybišką gaminį ar grąžinti už jį sumokėtus pinigus. Kai kurie nusiskundimų turinčiam vartotojui pasiūlo įsigyti kitą daiktą ar paslaugą su nuolaida.

Teisėtų vartotojų reikalavimų nevykdo tik vos 0,2 proc. uostamiesčio prekybininkų. Praėjusiais metais į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją Klaipėdoje raštiškai kreipėsi 105 asmenys, dar maždaug 1 tūkst. konsultavosi telefonu.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją