Jis yra įtakingas ekonomistas, 2008-2012 m. vadovavęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, dirbo Vokietijos Finansų ministerijos valstybės sekretoriumi ir buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio kanceliarijos Ekonomikos departamento direktoriumi ir Palangoje skaitė pranešimą „Euro ateitis besikeičiančioje Europoje“.
„Greičiausiai krizė baigėsi“, - svarstė ekonomistas, primindamas, jog pirmosios valstybės, skaudžiausiai pajutusios sunkmetį buvo Latvija, kuri neteko ketvirtadalio savo BVP, ir Lietuva.
„Taip, tikriausiai, rizika, kad euro zona sugrius, yra praėjusi, situacija šiek tiek pagerėjo“, - kitą gerą naujieną pasakė jis.
Tačiau ekonomistas dėstė, jog dabar pagrindiniu iššūkiu išlieka klausimas, kaip atgaivinti euro zonos augimą, nes kai kurie sprendimai tik laimi laiko, bet iš esmės problemų nesprendžia.
T.Mirow vardija, jog ne paslaptis, kad ekonominis sunkmetis prasidėjo dėl to, kad euro zonoje nebuvo bendros priežiūros sistemos, kad valstybės atsakingai planuotų biudžetus ir bankams būtų taikoma vieninga priežiūros sistema.
Todėl, pasak jo, būtina, kad pradėtos struktūrinės reformos periferinėse ir su sunkumais susiduriančiose valstybėse, pavyzdžiui, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje tęstųsi, o reikalingos reformos, kurių nebuvo imtasi, galiausiai būtų pradėtos, ir įvardijo, jog pokyčių reikia Prancūzijai ir palyginti neblogai besitvarkančiai Vokietijai.
„Lietuva taip pat turi padaryti namų darbų tiek kalbant apie finansinį sektorių, tiek švietimo ir tyrimų srityje, taip pat energetikos sektoriuje, užtikrinant konkurencingą energiją vartotojams ir verslui“, - vardijo specialistas.
Tačiau, T.Mirow manymu, Europos mastu yra būtina ir daugiau reformų, kurių imasi kai kurios euro zonos narės.
„Dabar imamasi struktūrinių pensijų, sveikatos apsaugos ir darbo rinkos reformų“, - priminė T.Mirow, paaiškindamas, jog be jų fundamentinių pokyčių politikoje pasiekti yra sunku.
Paklaustas apie Lietuvos planus įsivest eurą 2015 m., T. Mirow dėstė, jog šis sprendimas Lietuvai ir Baltijos šalims yra naudingas.
„Aš manau, kad Estija, Latvija ir Lietuva, turėdamos tą pačią valiutą, galėtų turėti stipresnį regioninį požiūrį ir ekonominę politiką, nes šios šalys, su visa pagarba, yra mažos valstybės“, - sakė jis.
Estija eurą įsivedė 2011 m., Latvija eurą planuoja įsivesti eurą 2014 m.
DELFI skelbė, kad 2009 m. rugpjūtį T. Mirow skeptiškai vertino optimistines nuotaikas dėl Rytų Europos šalių ekonominės padėties gerėjimo. Jis tuomet dėstė, kad jos yra per ankstyvos, nes vargu ar artimiausiu metu regiono augimo tempai pasieks ankstesnį lygį. DELFI primena, kad 2009 m. Lietuvos ekonomika smuko stipriausiai - 14,7 proc.
Dar 2009 m. jis pabrėžė, kad pirmosios po krizės atsigaus Jungtinės Valstijos ir Azijos šalys, o Vidurio ir Rytų Europai, kuriai labai stipriai pakenkė kreditų krizė ir paklausos sumažėjimas Vakaruose, teks jas vytis.
