Šis žmogus metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ Palangoje dalinsis savo planais pasauliui tiekti dirbtiniu būdu išaugintą jautieną, o vėliau ir kitas mėsos rūšis, netgi žuvies filė arba gyvatieną.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais per ateinančius 40 metų mėsos paklausa didės dviem trečdaliais. Šiuolaikinė gyvulininkystė tam, panašu, nėra pasirengusi, tad mėsa palaipsniui gali virsti prabangos preke, nebent mokslininkai pasiūlys alternatyvų.
- Jūs nepasidavėte kuomet 2010 m. Nyderlandų valstybė nutraukė tyrimų rėmimą. Matyt,yra svari priežastis toliau kurti dirbtinės mėsos auginimo technologiją privačių rėmėjų lėšomis. Jūsų tyrimus šiuo metu remia vienas iš Google įkūrėjų Sergejus Brinas. Šis bendradarbiavimas - tai mokslinių ambicijų išraiška ar noras keisti pasaulį. Ką toks išradimas gali reikšti kiekvienam iš mūsų?
- Mane pirmiausiai domino ir domina poveikis visuomenei. Pasaulis jau susiduria su gamtosaugos bėdomis, o tokia ūkio sritis kaip gyvulininkystė ir mėsos pramonė gana svariai prie jų prisideda. Dirbtinė jautiena būtų tvaresnis pasirinkimas, pakeisiantis mūsų valgymo įpročius bei požiūrį į maistą.
Dabartinė gyvulininkystė yra neefektyvus dėl naudojamų didžiulių žemės plotų ganykloms bei pašarams, mėsos transportavimo, taip pat dėl ūkių sunaudojamos energijos, keliamos taršos. Dirbtinės jautienos gamyba gali būti kur kas efektyvesnė, nes ją galima išauginti kontroliuojamoje aplinkoje, o tai reikštų sumažintus žemės plotus, mažesnį energijos ir vandens išteklių panaudojimą ūkiuose. Taip pat nereikėtų skersti gyvulių.
- Kas yra ta dirbtinė mėsa? Kai kuriems žmonėms ji gali asocijuotis klonavimu, chemija ir kitais nenatūraliais dalykais. Kaip tokia mėsa gaminama, kokia jos sudėtis?
Kamieninės ląstelės paimamos iš karvės raumens, tai atliekama neskausmingai, nepakenkiant gyvuliui. Laboratorijoje mokslininkai ląsteles maitina ir puoselėja, besidaugindamos jos sudaro raumenų audinį, kuris yra pagrindinis mūsų valgomos mėsos komponentas. Iš žmonių kol kas nesulaukėme neigiamos reakcijos, nors jos tikėjomės. Mane maloniai nustebino Nyderlanduose atliktas tyrimas, kurio duomenimis net 63 proc. apklaustųjų atsakė, jog norėtų paragauti dirbtinai išaugintos mėsos.
Atlikus panašų tyrimą Jungtinėje Karalystėje, norą paragauti šios mėsos išreiškė 68 proc. apklaustųjų. Manau, žmonės supranta, jog tai yra alternatyva, ir esant tokioms problemos kaip pasaulinis atšilimas, žmonių skaičiaus augimas, dirbtinai auginama mėsa gali būti naudingas išradimas.
- Žmonės labai entuziastingai perima ekologišką gyvenseną. Ar nekyla grėsmė, jog į laboratoriniu būdu išrastą produktą bus žiūrima kaip į potencialiai pavojingą, panašiai kaip į genetiškai modifikuotą maistą?
- Mūsų komandos tikslas – aiškiai atskirti dirbtinę mėsą nuo genetiškai modifikuotų produktų. Genetinė modifikacija šiame procese nenaudojama. Dirbtinai išauginta jautiena yra įprastinė jautiena, ji susidaro iš tų pačių gyvos karvės ląstelių. Kaip jau minėjau, ląstelės auginamos ir pačios jungiasi į audinį.
- Ar saugu vartoti tokią mėsą? Ar buvo atlikti kokie nors tyrimai, iš kurių galima spręsti apie jos poveikį sveikatai? Ar skiriasi kepsnio iš dirbtinės jautienos maistinė vertė?
- Kol kas dirbtiniu būdu išauginta mėsa dar nėra vartojimui išbaigtas produktas. Iš esmės - tai tokia pati mums įprasta mėsa. Dėl maistinės mėsos vertės pirmiausia norėčiau pasakyti štai ką - mėsa nebūtina žmogaus sveikatai, net 20 proc. žmonijos yra vegetarai. Kai kuriose šalyse pavyzdžiui Indijoje, kitur Azijoje dauguma žmonių yra vegetarai. Taigi, mėsos būtinybė mūsų organizmui yra šioks toks mitas.
Dirbtinės mėsos maistinė vertė yra lygiai tokia pati, kaip ir mėsos, kurią vartojame. Žinoma, dar turi būti atlikta daugiau tyrimų bei tobulinimų. Maisto technologijų metodai, kurie bus naudojami skonio ir tekstūros kūrimui, atitinka maisto pramonės standartus.
- Ar bus daugiau tyrimų su kitomis mėsos rūšimis ar žuvimi, juk pasaulis jau dabar susiduria ir su žuvies išteklių mažėjimu?
- Kamieninių ląstelių galima paimti iš bet kokio raumeninio audinio, taigi dauguma gyvūnų yra tinkami tyrimams: ar tai būtų višta, tunas, net gyvatė. Lygiai taip pat, kaip ir mėsos audinį išauginome iš jautienos, laboratorijoje galime išauginti ir kitų gyvūnų dirbtinį raumens audinį. Žinoma, neatmetame galimybės, jog kažkada tikrai atliksime ir kitus tyrimus su kitais audiniais.
- Kada mes išvysime dirbtinę mėsą parduotuvių lentynose?
- Tiesa sakant, nežinau. Tokį dalyką sunku numatyti. Kada? Dažniausiai į šį klausimą atsakau – dešimties, gal penkiolikos metų laikotarpyje.
