Finansų ministerija parengė Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma nebeleisti nei gyventojams, nei įmonėms grynaisiais pirkti brangesnes nei 10 tūkst. Lt prekes ar paslaugas.
Kartu parengtose ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose numatyta, kad pažeidus atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarką, mokėtojui ir pinigus priėmusiam asmeniui ar įmonei grės 1-2 tūkst. Lt bauda. Jeigu tokį pažeidimą asmuo ar įmonė pakartos, grės 2-5 tūkst. Lt bauda.
Pataisas dar nagrinės Vyriausybė, vėliau jos keliaus į Seimą.
Šis klausimas antradienį taip pat buvo svarstomas Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje. Jame projektus pristatęs Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas tvirtino, kad nauju siūlymu siekiama mažinti šešėlį ir tuo turėtų būti suinteresuoti skaidrūs verslininkai.
„Dėl sumos negaliu komentuoti, nes ji buvo priimta tokia, kokia yra“, - sakė jis.
Šią sumą pasiūlė Vyriausybėje sudaryta „antišešėlinė“ komisija.
Išimtis planuojama taikyti bankams ir kitoms mokėjimo įstaigoms.
Tačiau toli gražu ne visi verslininkai žavisi idėja. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas posėdyje tvirtino, kad šiomis pataisomis šešėlio sumažinti nepavyks. Vietoje to asociacija siūlo peržiūrėti Pelno mokesčio įstatymą ir leisti visas įmonės išlaidas įtraukti į jos sąnaudas ir jas išskaičiuoti mokant pelno mokestį.
„Jeigu šiandien bet kokias išlaidas būtų galima traukti į įmonės sąnaudas, tokiu atveju visi būtų priversti išrašyti sąskaitas faktūras, legaliai teikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kur atsispindėtų visos suteiktos paslaugos ir taip išlįsti iš šešėlio. Pavyzdžiui, jeigu šiandien pas mus atvyko svečias, tai neturėtume sukti galvos, ar tai yra reprezentacija, ar ne, bet galėtume jam pasiūlyti viskio, jeigu nori, pasiūlyti palošti kazino ar nuvežti į Maljorką“, - tvirtino D. Gedvilas.
Jo nuomone, grynųjų pinigų operacijų ribojimas tik apsunkins verslo sąlygas regionuose.
Siūlymui prieštaravo ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas Egidijus Mackevičius, tvirtindamas, kad smulkūs mėsos perpardavinėtojai ir toliau veš mėsą iš Lenkijos bei parduos ją neoficialiai taip ir neužfiksuoti.
„Įsivaizduokite verslininkas bedarbis nuvažiavo į Lenkiją, prisipirko porą tonų mėsos, susimokėjo grynaisiais, juk deklaruoti jam nieko nereikia. Jis atvažiavo čia ir pardavė kitam turgininkui, kuris ją pardavinėja nelegaliai. Kur jūs matote galimybė pamatyti tokį grynųjų pinigų atsiskaitymą?“, - klausė jis.
Verslo koncerno „Arvi“ viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas taip pat kritikavo siūlymą.
„Kai kelias prastas, tai greičio reguliavimas nepadeda. Tokiu atveju taiso kelią. (…) Mūsų, kaip stambaus verslo, tai nepalies, bet smulkiesiems ūkininkams, kurie yra mūsų klientai ir perka trąšas, tai jiems bus tarsi su pjautuvu per vieną vietą. Privarysit bankrotų, daug subjektų nueis į dar gilesnį šešėlį“, - dėstė jis.
Toli važiuoti iki banko
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais dviem bankams nutraukus veiklą tik mažėja banko skyrių, kur gyventojai gali įnešti grynuosius pinigus.
„Dešimtys tūkstančių piliečių ir įmonių atstovų dėl padidėjusių atstumų yra apkrauti papildomos sąnaudomis tam, kad galėtų bankų skyriuose įnešti grynuosius pinigus“, - kalbėjo A. Mackevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad euro zonoje šiuo metu 100 tūkst. gyventojų tenka 38,5 banko skyrių, o Lietuvoje – tik 14,1.
Advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" advokatė Joana Baublytė atkreipė dėmesį, kad šis siūlymas nesuderintas su Pinigų plovimo prevencijos įstatymu, kuris reikalauja nustatyti kliento tapatybę, kai suma viršija 15 tūkst. eurų (apie 51 tūkst. Lt).
Taip pat advokatė pastebi, kad pataisose nesprendžiama sandorių išskaidymo problema.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 94 proc. Lietuvos gyventojų sandorių suma per pirmąjį šių metų ketvirtį neviršydavo 10 tūkst. Lt.
Siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Šiuo metu gyventojų atsiskaitymas grynaisiais pinigais niekaip neribojamas, o įmonėms Valstybinė mokesčių inspekcija gali kurį laiką drausti atlikti tokius atsiskaitymus.
DELFI primena, kad ne viena Vyriausybė bandė riboti atsiskaitymus grynaisiais, tačiau realių sprendimų taip ir nebuvo priimta.
