DELFI jau rašė, kad nuo ketvirtadienio ryto lietuviškos kilmės kroviniai negali prasibrauti per vidines Rusijos muitines, nes jiems taikomas nuodugnus tikrinimas. Porą savaičių lengvieji Lietuvos automobiliai beveik negali kirsti Rusijos pasienio į Kaliningrado sritį.

„Jeigu tai yra politiniai žingsniai, susiję su mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) tarybai kontekstu ir ypač su Rytų partnerystės iniciatyva, manau, kad tai net nėra kulminacija. Matyt, kulminacija yra suplanuota lapkričio mėnesį Vilniuje vykstant Rytų partnerystės susitikimui. Dabar kone visos šalys, kurios turėtų susėsti Vilniuje prie bendro stalo, iš eilės susiduria su Rusijos sankcijomis“, – DELFI komentavo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas N. Maliukevičius.

Rugpjūčio pabaigoje sankcijų pasienyje sulaukė Ukraina, praėjusią savaitę uždraustas Moldovos vyno importas į Rusiją.

Lietuva šiuo metu pirmininkauja ES tarybai, kuri spręs dėl Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES pasirašymo.

Rytų partnerystėje dalyvauja Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija. Armėnija jau paskelbė pasirašysianti susitarimą dėl Rusijos kuriamos Muitų sąjungos ir prisidės prie Eurazijos ekonominės sąjungos formavimo, todėl nebegalės pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.

Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios vyksta slaptos užkulisinės kovos tarp ES ir Rusijos.

„Kai Rusijoje ekonomika didele dalimi yra pavaldi politikai, reikia ieškoti būtent politinio argumento ir politinės motyvacijos, nes visi kiti paaiškinimai yra šalutiniai. Man atrodo, kad ryškėja Rusijos susierzinimas dėl mūsų politinės lyderystės ES, dėl Baltijos šalių prezidentų vizito JAV, kuris parodė JAV palaikymą mūsų valstybėms“, – tvirtino jis.

Politologo teigimu, dažniausiai Rusija naudoja tas pačias priemones: transporto trukdžius, maisto produktų embargą, energetikos išteklių ribojimą, informacinius karus.

„Ekonominių karų fantazija nėra labai laki, ji tradiciškai atkartoja jau vykusias priemones. Pavyzdžiui, kai 2005 m. Maskvoje buvo švenčiama pergalė Antrajame pasauliniame kare, iš agresyvių Rusijos politikų buvo girdėti siūlymai imtis pieno produktų iš Baltijos šalių boikoto. Tai yra pirmi prioritetai, kurie šauna į galvą ir kuriuos Kremlius gali bandyti naudoti“, – komentavo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad jeigu būtų imtasi energetikos priemonių naudojimo ir prasidėtų agresyvi retorika Rusijos žiniasklaidos priemonėse, būtų galima sakyti, kad procesas vyksta pilnu frontu.
Kartu politologas tvirtina, kad tokia Rusijos politika yra tarsi trumpas šaltas dušas, priverčiantis susimąstyti apie verslo perorientavimą.

„Aš suprantu, kad verslininkams yra aiškūs ir konkretūs ekonominiai nuostoliai, bet iš kitos pusės tai yra savotiškas šaltas dušas. Ko verslas tikėjosi? Jis, eidamas į šią rinką, suprato, kad ji yra rizikinga, bet duodanti didesnę grąžą. Rizika kartais pademonstruoja savo veidą. Tokia Rusijos politika yra trumpalaikė. Ji šaltu dušu nulieja Ukrainą, Moldovą ir šių šalių verslininkus, kurie supranta, kad ilguoju periodu reikia persiorientuoti ir savo verslą statyti ant kažkokių stabilumo bėgių, o ne ant greito pelno bėgių, kurie gali turėti liūdnas pasekmes visiškai ne dėl ekonominių priežasčių, bet dėl Kremliaus politinių ambicijų, norų ir pageidavimų“, – sakė jis.

Šiuo metu Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai 18,9 proc. visų Lietuvos išvažiavo būtent į Rusiją. Tuo metu VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, eksportas į Rusiją sudarė ketvirtadalį viso Lietuvos paslaugų eksporto.

Dabar arba niekada

Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat mano, kad dabartinis Rusijos ekonominis karas yra savaičių arba kelių mėnesių klausimas.

Žygimantas Mauricas
„Neatmesčiau, kad tokie ribojimai tęstųsi iki lapkričio, o vėliau jau turėtų atslūgti. Panaši situacija buvo 2009 m. Ji buvo taip pat susijusi su tuo, kad prasidėjo kalbos dėl Rytų partnerystės programos ir didesnio ES vaidmens posovietinėse valstybėse: Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje, Kaukazo šalyse. Mes puikiai prisimename, kad 2009 m. žiemą buvo problemų Latvijoje, tuomet buvo beveik uždarytas pasienis į Rusiją“, – komentavo ekonomistas.

Tačiau, jo nuomone, toks elgesys neturėtų tęstis labai ilgai, nes Lietuva yra ES narė, nes Bendrija tokį elgesį prieš Lietuvą gali traktuoti kaip elgesį prieš ES.

„Matyti, kad vieningumo ES bus tik daugiau. Sekmadienį Vokietijoje vyks rinkimai, panašu, kad laimės Angela Merkel, Europos ekonomika stojanti ant kojų, taigi, manyčiau, kad ES taps stipresnės ir vieningesnė. Taigi Rusija tik dabar arba niekada gali pažaisti ekonominius karus. Bet būtų sunku įsivaizduoti, kad po lapkričio mėnesio tie ribojimai tęstųsi, nes priešingu atveju Rusija kaip ekonomika pasirinktų šiek tiek kitokį raidos kelią – ji atsitvertų nuo visos Europos. Nežinau, ar tai yra geriausia pačiai Rusijai“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jis taip pat neatmeta, kad Rusija dar gali ištraukti energetikos kortą, tačiau drastiško tiekimo ribojimo tikėtis nereikėtų, bet kaina didėti gali.

„Gera žinia Lietuvai yra ta, kad nutraukti dujų tiekimą tik Lietuvai yra ganėtinai sudėtinga, nes per mūsų šalį jos pasiekia Kaliningradą. Buvo planų nutiesti atšaką iš „Nord Stream“, bet ji visiškai ekonomiškai neapsimoka. Taigi turime pakankamai nemažus svertus. Vienintelis realus ginklas lieka kainos“, – sakė ekonomistas.

Šiuo metu kaip tik Lietuva derasi su „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų.

Tęsis tol, kol Rusija nesuvoks žalos sau

Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Arūnas Molis mano, kad Rusija dėl dviejų priežasčių leidžia sau taip elgtis su kaimynais. Pirmiausiai ji mano, kad yra globalus veikėjas, galintis daryti įtaką geopolitiniams procesams visame pasaulyje. Antra - Rusijos nuomone, tik kalbėdama „jėgos argumentais" ji gali konkuruoti su JAV ir ES, t.y. daryti įtaką kitų valstybių vidaus ir užsienio politikai.

Arūnas Molis
„Dėl pirmojo argumento, manau, Maskva apsirinka ir gerokai pervertina savo jėgas - ji nėra globalus veikėjas, jos įtaką galima vadinti „progine" ir labai ribota. Dėl antrojo, deja, bet, manau, Maskva teisi -  konkuruoti alternatyviais traukos taškais pozityviais sprendimais ir siūlymais net ir posovietiniame regione šiandien ji neišgali. Todėl galima daryti išvadą, kad ir panašios priemonės bus naudojamos tol, kol Rusija nesuvoks savo postimperinės ardomojo pobūdžio politikos žalos pačiai Rusijai ir kol jos grasinimai teiks bent kokių (dažniausiai - labai trumpalaikių, netvarių ir tik įsivaizduojamų) vaisių“, - DELFI komentavo jis.

Politologo nuomone, Lietuva šiandien susilaukia sankcijų dėl savo užsienio politikos prioritetų

„Nemanau, kad nuo tam tikros datos, tarkim, kitų metų sausio 1 d. visa tai liausis. Pirmiausiai reikėtų žvalgytis, tikėtis pokyčių pačiame Kremliuje, jo mąstysenoje ir santykiuose su kaimynais“, - teigė A. Molis.

 
Pasak pašnekovo, Kremlius tiesiogiai arba per savo valdomas įmones daro įtaką beveik visiems svarbiausiems Lietuvos energetikos sektoriams: dujų, naftos, elektros energijos ir net šilumos ūkiui. Dėl to Lietuva yra labai neužtikrintoje padėtyje.

„Dėl to mes permokam už dujas, negalime būti tikri, kad dėl neva „objektyvių" priežasčių nebus pristabdytas naftos ar elektros energijos eksportas į Lietuvą, kad siekdamas išlaikyti įtaką Kremlius mainais į energijos išteklių tiekimą ar „stabilias" jų kainas nereikalaus nuolaidų ar privilegijų mūsų vidaus bei užsienio politikoje. Beje, paskutiniąją grėsmę aš laikyčiau net rimtesne nei pats tiekimo pertrūkis ar kainų pakėlimas - pastarųjų negandų galima išvengti sparčiau diversifikuojant išteklius ir tiekėjus. Politinių sprendimų, principų, vertybių paaukojimą vardan trumpalaikių siekių atitaisyti gali būti kur kas sudėtingiau“, - teigė jis.
 

L. Linkevičius apie prekybinę situaciją su Rusija: tai netoleruotina

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams teigė neturintis pakankamai informacijos apie Rusijos veiksmus Lietuvos pieno produktų eksportuotojų atžvilgiu. Paklaustas, ar tai gali būti Maskvos politinis spaudimas Lietuvai, Lietuvos diplomatijos šefas teigė negalįs nei patvirtinti, nei atmesti šios galimybės.

„Aš negaliu atmesti – visko gali būti. Aš tik neturiu tokių faktų, kad galėčiau jums dabar teigti, kad taip – tai yra spaudimas. (...) Galima daryti įvairias prielaidas. O žinant, kad tokie metodai yra taikomi kitų šalių atžvilgiu – mes tai jau matėme ir apie tai kalbėjome. Gal tai nepatinka kažkam, bet taip yra. Todėl neatmesčiau tokių galimybių, nors negaliu to konstatuoti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministras patikino, jog į dialogą su Rusija pajungtos ir ES institucijos.

„Jau yra problemos uostui, terminalams, sandėliams. Viskas labai komplikuoja situaciją ir ji visiškai netoleruotina. Gera žinia ta, kad mes tuos kanalus tikrai pajungę. Mes turime visišką supratimą. Jeigu dar paminėti konkrečiai – tai ir komisaro laiškas muitinės vadovui buvo įteiktas per mūsų atstovybę. (...) Prekybos direktorato ekspertai taip pat tuos klausimus kelia su kolegomis iš Rusijos. Taip, kad mes nesame vieni. Gera žinai. Bet bloga ta, kad situacija nesitaiso. Ir, aišku, mes to netoleruosime“, - sakė L. Linkevičius.

Tačiau iš tiesų ES neturi mechanizmo, kuris padėtų išspręsti vienos šalies narės problemas su Rusija.