Latvija, kurioje gyvena du milijonai žmonių, nuo 2014 m. sausio 1 dienos keičia savo nacionalinę valiutą latą į eurą ir tampa 18-ąja euro zonos nare. Estija į euro zoną įstojo 2011-aisiais.
"Aš raginu Latvijos vartotojus būti budrius perėjimo prie euro laikotarpiu, - sakė M. Draghi per Rygoje vykstančias ceremonijas, skirtas Latvijos įstojimo į euro zoną proga. - Turime nemažai patirties iš ankstesnių kampanijų, kas vyko sklandžiai, o kas - nederamai... verslo įmonės neturėtų, naudodamosi euro įvedimu, kelti prekių ir paslaugų kainų".
"Euro valiutos vartotojai apie Latviją turi žinoti labai svarbų dalyką - Latvija, siekianti fiskalinio balanso, konkurencingumo ir finansinio stabilumo, iš tikrųjų gali būti puikus pavyzdys kitoms valstybėms", - sakė M. Draghi.
Per patį pasaulinės finansų krizės įkarštį, 2008-2009 m. laikotarpiu, Latvijos ekonomika susitraukė 24 proc., subyrėjus šalies didžiausiam bankui "Parex".
Šalis buvo priversta prašyti 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos.
Ketvirtadienį per parodos, skirtos būsimiems euro banknotams ir monetoms, atidarymą V. Dombrovskis pastebėjo, kad galimas kainų augimas perėjimo laikotarpiu neturėtų kelti didelio nerimo.
"Kažkodėl visada pirmaisiais euro įvedimo metais visos šalyje nutinkančios problemos siejamos su euru", - sakė V. Dombrovskis pabrėždamas, kad vyriausybė prognozuoja kitąmet minimalią infliaciją.
Tiek 2011, tiek 2012 metais Latvija buvo sparčiausiai auganti ES ekonomika. Jos metinis BVP prieaugis siekė per 5 proc. Prognozuojama, kad šįmet šalies ekonomika išaugs 4,2 proc.
Tačiau visuomenė netrykšta entuziazmu dėl planuojamo euro įvedimo.
Birželį nuomonės tyrimų kompanijos SKDS atlikta apklausa parodė, kad tik 22 proc. latvių remia euro įvedimą, tuo tarpu 53 proc. pasisako prieš, likusieji arba neturi nuomonės, arba laikosi neutralios pozicijos.
