Maždaug trečdalis gyventojų žino, kad jau metus Lietuvoje ekologiški produktai žymimi Europos Sąjungoje galiojančiu bendru ženklu arba lietuvišku – „Ekologinis žemės ūkis“. Du trečdaliai, anot „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos, nors deklaruoja, kad jiems rūpi ekologiškumas, painiojasi, kai reikia rinktis, ar tai ekologiškas produktas, ar ne.
„Ekologiškumas yra aktualesnis vyresnio amžiaus gyventojams, pradedant nuo 35 metų ir vyresniems. Moterys informacijos turi daugiau, jos linkusios paskaityti informaciją ant pakuotės. Vyrai tuos sprendimus priima iš bendro išsilavinimo, jiems tarsi aktualu, kad produktas būtų ekologiškas, bet prie parduotuvės lentynos sprendimą jie priima iš bendro išsilavinimo“, – teigia UAB „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad Lietuvos vartotojas gana raštingas, o vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl neįskaitomų užrašų, blogai nurodytų sudedamųjų dalių, tinkamumo vartoti termino.
„Pažiūrėjus, kiek vartotojų skundėsi dėl ekologiškų produktų ženklinimo, yra vienas kitas atvejis, kai skundėsi dėl sudedamųjų dalių. Vykdant ekologiškų produktų valstybinę kontrolę nustatomi tik 8 proc. pažeidimų, o mes per metus patikriname apie 400 gamintojų, fasuotojų, importuotojų“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Pasak A. Išarienės, parduotuvės tikrintojų dėmesio dažniau sulaukia tada, kai ekologiški produktai atsiduria greta neekologiškų, nes tuomet vartotojas gali būti klaidinamas.
