Koją kiša kasinėjimai
Jau beveik dešimtmetį iš vienų nuomininkų į kitų rankas keliaujanti legendinė kavinė-ledainė niekaip nesulaukia naujo gyvenimo pradžios. Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti „Rotonda“ pagal nuomos sutartį kadaise buvo perleista bendrovei „Gairė“. Pastarąją įsigijus bendrovei „Vičiūnų restoranų grupė“, nuomos sutartis perėjo į šios įmonės rankas.
Įmonės „Vičiūnų restoranų grupė“ vadovas Gediminas Balnis teigė, kad „Rotondoje“ ketina įkurti kavinę. Tiesa, ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš šono. Norint pradėti rekonstrukcijos darbus, pirmiausia reikia nutiesti komunikacijas, nes ten nėra vandens, elektros. Norint visa tai padaryti, kaip aiškino pašnekovas, reikalingi archeologiniai tyrimai.
„Sudėtinga ten teritorija, reikės archeologinių kasinėjimų, derinimų. Negaliu pasakyti laiko, kada kavinė galėtų būti atidaryta. Viskas dabar yra projektuojama ir tai gali užtrukti ne vienus metus“, – sakė G.Balnis.
Restauracijai – keli milijonai
„Vičiūnų restoranų grupės“ vadovo teigimu, bendra suma, norint viską sutvarkyti, įskaitant ir pastato restauraciją, gali siekti 2–3 mln. litų.
G. Balnio teigimu, kur kas paprasčiau būtų pastatą nugriauti ir pastatyti naują, nes esą restauruoti labai brangu. Bet to daryti negalima, nes pastatas pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patvirtintą projektą turi išlikti koks buvęs.
„Įmonė turi jau seniai mūsų patvirtintą projektą, pagal jį „Rotonda“ išlieka tokia, kaip buvo anksčiau, sovietmečiu, kai čia rinkdavosi menininkai, kai ji buvo populiari tarp vilniečių. Bėda ta, kad, norint pastatą atkurti naujam gyvenimui ir įrengti jame kavinę, būtina nutiesti komunikacijas. Tačiau prieš tai – atlikti archeologinius kasinėjimus, o archeologai yra brangininkai“, – situaciją sudėliojo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė.
Direktorės teigimu, laikrodis tiksi, visi „Rotondos“ jau seniai nekantriai laukia, bet, kaip ji sakė, nuo jų įstaigos niekas nepriklauso.
„Čia viską lemia aplinkybės. Matot, nuomininkai juk ir nuomą už tą pastatą moka, aišku, jie suinteresuoti, kad viskas vyktų greičiau. Žinoma, ta archeologija labai brangi, tačiau mūsų teritorijoje ji būtina. Mes padaryti nieko negalime. Pastatas ne mūsų, jis tik stovi mūsų žemėje. Kiek galime, tiek inicijuojame jo sutvarkymą“, – tvirtino A. Kasperavičienė.
Sukūrė informacinius stendus
Kol visi laukia prasidedančių darbų ir nors kokio ženklo, kad „Rotonda“ dar tikrai sulauks savo eilės, direkcijos darbuotojai sumanė vieną projektą. Jie parengė dvidešimt stendų, kuriuose bus nuotraukos ir trumpi aprašai apie „Rotondą“, ją supančią aplinką, įdomesnius istorijos momentus.
„Tais stendais norime sukurti šiokią tokią intrigą miestiečiams, kad jie ateitų, pasidomėtų, sužinotų ko nežinoję, pamatytų senų nuotraukų. Stenduose bus galima išvysti ir tokių dalykų kaip tramvajus Katedros aikštėje, buvęs Šumano pasilinksminimo parkas, Vilniaus potvyniai ir kitų“, – projektą apibūdino direktorė.
Stendus vilniečiams ketinama pristatyti jau rugsėjo pradžioje. Kiek ilgai jie stovės aplink senąją „Rotondą“, kol kas nenuspręsta. Tikimasi, kad Pilių parko lankytojai jų nesuniokos.
„Aš ir pati jaunystėje ten gėriau kavą, kai mokiausi Dailės institute. Valgydavome ten ledus, rinkdavosi menininkai, buvo toks laisvėjančios visuomenės kampelis. „Rotonda“ nenaudojama jau gerus dvidešimt metų. Ta kavinė jau tapo istorija. Nors pastatytas 1956 m., pastatas neatspindi tos stalinistinės ideologijos, nes buvo sukurtas pagal XIX a. sodų ir parkų paviljonus“, – prisiminimais dalijosi atgimstančios „Rotondos“ nekantriai laukianti pašnekovė.
