I. Staškevičius „Domertas. Lietuvos verslo legendos“
Ištrauka. „Domerto Didžkepurio amžiaus krizė“ 179 p.
Tik dėl savo meniškos prigimties tebesu kantrus „Švedbanko“ klientas. Atsargai atidėtus kapitalus jau seniai būtų ištąsę kiti finansų vanagai, dieną naktį tykantys atsiplėšti dalį jų prieaugio, jei rūpindamasis pinigais dažniau atvėsinčiau protą. Kasdien tramdau godulį atsiliepti į pelningus pasiūlymus vien degdamas tęstinio performanso idėja: tautinio verslo ikona asmeninius milijonus patiki saugoti buvusiai sovietinei taupkasei – greta daugybės sustabarėjusių anų laikų veikėjų rublinių indėlių likučių. Pensininkai seniai iškeliavę anapilin, tik jų sąskaitų antkapiai tebepuošia skandinavišką apskaitą. Iš triukšmingos gatvės įžengęs pro stiklines duris iškart panyri į pagarbią kapinių rimtį.
Anksčiau stirksodavau ilgose eilėse paprasčiausiame skyriuje, kad prasibrovęs prie langelio įvaryčiau kasininkei, perkrikštytai klientų aptarnavimo vadybininke, dviejų savaičių nemigą. Sakyčiau, natūrali reakcija į pageidavimą išsigryninti pusę milijono žaliaisiais arba jos pusmečio atlyginimui prilygstančią paramą pervesti vardinėms Domerto Didžkepurio stipendijoms. Tie džiaugsmai, ignoruojant skirtumus tarp klasių – jau žila senovė. Išmanioji manipuliatyvi rinkodara sukruto nekarūnuotą verslo kunigaikštį priskirti ypač svarbioms personoms ir prispyrė atsiduoti Privačiajai bankininkystei naujame Konstitucijos prospekto dangoraižyje.
Ryškiausia ypatingojo kliento privilegija – suteikta teisė statyti automobilį požeminiame banko garaže. Užtvarą pakelia automatas, bet gyvas sargybinis vis tiek prižiūri lendančiuosius į rūsį. Matyt, priekabūs tikrintojai prisakė užkamšyti apsaugos spragas po šviežio incidento su nustekentu skolininku, įvairavusiu čia neva užminuotą džipą ir mėginusiu ištręšti apvalią sumelę už sprogmenų neutralizavimą.
Šį penktadienį finansų šventovėje neturiu ko veikti, nebent pasižymėsiu parkavimo taloną. Atvažiavau į „Psichogerovės“ akcininkų susirinkimą, sušauktą „Radis & Son“ konferencijų centre. Ginuosi nuo niekšų. Sigio suderėtą Paminklo akcijų išpirkimo sandorį jo advokatai sukniso, ir padori mūsų partnerystė žlugo amžiams. Įsitikinome, kad taikias skyrybas stabdo nežabotos šakalų gaujos ambicijos, todėl perkraustėme esminius verslus į dukterinę „Byvelą“, o ją pačią palengva parduosime kitai turto valdymo bendrovei. Tegu Seimo reketininko šutvė pasimoko, kuo kontrolinis savininko paketas skiriasi nuo procentėlių, patrupintų gerbiamiems smulkiesiems akcininkams.
Lieka dar pusvalandis iki registracijos pradžios, taigi – pusantros valandos iki pirmojo balsavimo. Vestibiulio bare užsisakau dvigubą espreso su dideliu buteliu gazuoto mineralinio. Prisėdu prie lango. Barmenė atneša 0,75 l „SanPellegrino“ ir pasiūlo dvi stiklines. Mergina klausiamai dirsteli į tuščią kėdę greta. Vargšelė, ji nėra regėjusi, kaip narsusis anų laikų Domertas prieš kovą su slibinu susiversdavo statinaitę midaus. Pademonstruoju, kad susileisti kuklų buteliuką vandens į užgrūdintą skrandį – garsių legendų neverti niekai. Skysčio gausa su kofeinu kilstelės kovinę dvasią.
Dabar – keletas atsipalaidavimo pratimų prieš artėjantį intensyvų neuronų mūšį. Užsimerkęs kartoju slaptąją mantrą. Ji veikia kaip eliksyras. Dėmesys telkiasi išorėje, atlaisvindamas vidinę energiją improvizacijai. „Nuramink protą!“ – pirmoji iš devynių auksinių Domerto Didžkepurio taisyklių.
Paminklo patikėtiniai gali griebtis bet ko. Įprastas jų ginklas – šantažas, ir labai tikėtina, kad jį panaudos. Reaguoti teks mikliai, turėsiu akimirksniu apsispręsti: blefuoti, žaibiškai kirsti atgal ar demonstruoti olimpinę ramybę. Kad ir koks tų suskių planas, Domertas Didžkepuris smogs triuškinamą atkirtį!
Sukioju galvą, žvilgsniu švelniai perbraukdamas perimetrą. Viešbučio mikrovisatoje kunkuliuoja daugybės paralelinių pasaulių, rašančių savas istorijas kiekviename numeryje, gyvenimas. Štai nuorodų lenta, skelbianti apie skirtingose posėdžių salėse vyksiančius renginius, garantuoja, kad pikantiški dalykėliai dedasi ne tik kambariuose:
„Alfa“ – Seminaras „Emocinio intelekto ugdymas – tiesiausias kelias į karjeros viršūnę“;
„Beta“ – Atviras pristatymas „Ekspedicija „Marsas 2030“ – bilietas į vieną pusę ir jūsų įrašas žmonijos istorijoje“;
„Delta“ – „Novofarma“ atstovybės Lietuvoje renginys gydytojams pediatrams;
„Gama“ – Uždarosios akcinės bendrovės „Psichogerovė“ visuotinis akcininkų susirinkimas;
„Lambda“ – Paraiškų programai „Suaugusiųjų užšaldymas: nemarumas – rytoj!“ priėmimas;
„Omega“ – Naujosios partnerystės instituto konferencija „Regioninė lyderystė“ (uždaras).
Konferencijų centras – antrajame aukšte. Džiaugdamasis giliu ir ritmingu kvėpavimu, ramiais širdies dūžiais, traukiu liftų link. Virš kairiųjų durų užsidega aukštyn nukreipta rodyklė. Žengdamas į kabiną išgirstu trepsėjimą už nugaros. Stambus kostiumuotas tipas atlapnoja ir braunasi iš dešinės, pageidaudamas keltis drauge. Dar vienas panašus drimba jau tūno lifte, matyt, įlipęs požeminiame garaže.
Atsipūtusi smegeninė paviršiniais sluoksniais pamėgina atspėti, kur taip skuba šitie gorilos: ieškoti intelekto užuomazgų, skristi į Marsą ar užsišaldyti. Nė vienas iš šių variantų! Imtynių veteranas paspaudžia aštuonioliktojo aukšto mygtuką ir išsiviepia, užstodamas visą lifto valdymo pultą. Pro jo pažastį siekiu ranka STOP signalo, bet gaunu smūgį į kepenis. Durys užsidaro. Iš už nugaros kitas pakeleivis ant kaklo užmeta kažkokią juostą. Dūstu nuo veriančio skausmo, akyse aptemsta, kojas pakerta. Liftas greitėdamas šauna aukštyn.
Atsitokėju velkamas už parankių koridoriumi. Smogikas spaudžia galvą žemyn, matau tik kilimo raštą. Po staigaus posūkio dešinėn spyriu į sėdynę pastūmėtas skrieju pro duris, krentu kniūbsčias ant karališkos lovos užtiesalo. Kažkuris niekšas užlaužia ir suriša rankas už nugaros, tada paverčia ant šono.
– Tyla – gera byla, – paaiškina kambario taisykles jaunesnis pagrobėjas.
I. Staškevičiaus knyga „Domertas. Lietuvos verslo legendos“ - jau trečiasis autoriaus kūrinys. Pirmosios dvi autoriaus knygos buvo esė pobūdžio, o ši – savitos struktūros satyrinis romanas apie įvairias verslo ryklių gyvenimo peripertijas.
