Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų pensijai gerokai mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kurios savo piliečius skatina taupyti suprasdamos, kad santaupų turintis žmogus senatvėje nereikalaus išlaikymo iš valstybės.
Tuo tarpu Lietuvoje pasigirsta siūlymų judėti priešinga kryptimi.
Pasak patarėjų, jei gyventojų santaupoms skiriamos lėšos būtų „pravalgomos“, trumpu laikotarpiu valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, tačiau ilgesniu didintų riziką, kad santaupų juodai dienai neturintys žmonės prašys valstybės paramos.
Galima teigti, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvata ne vieną žmogų paskatino investuoti senatvei ir leido rasti alternatyvą indėliams.
Investicijų valdymo bendrovių valdomuose savanoriškuose pensijų fonduose 2013 metų pradžioje taupė 28,6 tūkst. žmonių, kurie nuo šių fondų veiklos pradžios sukaupę 108,65 mln. litų.
Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo rinkoje iš viso vien per 2012 metus pasirašyta 403,4 mln. litų bei sudaryta 23,9 tūkst. naujų sutarčių. 2013 metų pabaigoje iš viso galiojo 386,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.
Nuolatinis mokestinių įstatymų keitimas po kiekvienų rinkimų ne vienam žmogui neleidžia priimti ilgalaikių sprendimų dėl taupymo senatvei. Akivaizdu, kad kiekvienam, net ir taupančiam ne po tūkstantį, o kad ir po šimtą litų per mėnesį, svarbiausia stabilumas.
