Rinkodaros konsultantas ir praktikas Audrius Savickas sako nesidžiaugiantis tarptautinių prekės ženklų atėjimu į Lietuvą.

„Žiūrint į tai, kokie užsienio prekės ženklai įsitvirtina Lietuvoje, man darosi vis liūdniau, nes iš esmės tai reiškia, kad mes tampame vartotojais ir jiems dirbame „rankų ir kojų“ darbą, bet vertė sukuriama ne Lietuvoje, mokesčiai sumokami kur nors Liuksemburge, į užsienį iškeliauja ir didžiausia pelno dalis. Jeigu rimtai žiūrėti į šį procesą, nėra ko džiaugtis ateinančiais prekių ženklais. Mes turėtume stebėti, kokie stiprūs lietuviški prekių ženklai įsitvirtina užsienyje“, - apgailestauja jis.

A. Savickas vardija, jog jam kur kas smagiau, kai užsienyje plėtrą vykdo lietuviškos kilmės prekybos tinklas „Maxima“, kavos išsinešimui prekybos tinklas „Coffee Inn“, picerijos „Čili“, pasauliniu mastu žinoma informacinių technologijų bendrovė „GetJar“.

Audrius Savickas
„Galima džiaugtis, kad sugebame sukurti ir teikti pridėtinę vertę. Kur kas liūdniau būtų, jei ateitų didelis investuotojas ir nupirktų visą (lietuvišką - DELFI) tinklą, nors greičiausiai taip ir atsitiks“, - svarsto jis.

Paklaustas, kokių tarptautinių prekės ženklų Lietuvos gyventojams dar gali trūkti, A. Savickas ėmė juokauti.

„Na, galbūt, atsirastų vienas kitas Lietuvos gyventojas, kuriam trūktų „Aston Martin“ arba „Ferarri“ atstovybės. Deja, kai kuriems prekės ženklams mūsų rinka yra neįdomi dėl jos dydžio, - sakė jis. - Netgi atėjusiems, pavyzdžiui „Ikea“, yra nelabai įdomi mūsų rinka, įdomesni yra kaimyninių šalių svečiai, nes mes turime tokią dovaną kaip papildomi mokūs pirkėjai iš artimojo užsienio.“

Gali ateiti ir GAP, ir „Starbucks"

Analogiškos pozicijos laikosi bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris, prekės ženklų ir vartotojų elgsenos specialistas Edmundas Piesarskas.

„Jeigu kalbėtume apie garsiuosius prekės ženklus, kurių pardavimo taškus mato vartotojai, reikėtų skirti dvi jų grupes. Vieni kaip „Ikea“ arba „H&M” ateina ne į Vilnių, o į regioną. Mums tai yra patrauklu, bet jie skaičiuoja ne tokiais mastais kaip Vilnius ar Lietuva ir tai reikėtų suprasti. Tokio masto prekės ženklams vietos dar yra, prekybos drabužiais rinkoje pavyzdžiu gali būti GAP, kuris galėtų ateiti į regioną per Lietuvą“, - svarsto E. Piesarskas.

Antra žinomų prekės ženklų grupė, anot jo, besiorientuojanti į lokalią rinką, yra greito maisto restoranai, prekybos tinklai.

„Jie skaičiuoja lokalios rinkos galimybes, nes yra priklausomi nuo vietos gyventojų ir turistų - specialiai į „McDonald's“ iš kitų šalių retai kas atvažiuoja. Mano galva, tokiems ženklams atėjimo į Lietuvą patrauklumas yra mažesnis, nors, kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, vienas stambesnių greito maisto tinklų „Subway“ planavo ateiti į Lietuvą. Manau, ir „Starbucks“ atėjimas į Vilnių yra galimas, bet klausimas, ar jie nori investuoti“, - dėsto jis.

Specialistai vardija, jog Lietuvoje netrūksta greitojo maisto restoranų, todėl naujiems prekių ženklams šioje srityje bus vis sunkiau įsitvirtinti.

„Kai planuoja ateiti daugiau greitojo maitinimo tinklų, darosi vis liūdniau, nes tai reiškia, kad gyventojai juose dirbs padavėjais ir valytojais, pirks mažiau kokybišką maistą, o pelnas iškeliaus svetur. Aš linkėčiau, kad tokie prekės ženklai neateitų, nes vertinant išsamiau, sumuštinius galėtume pirkti su lietuvišku prekės ženklu, - svarsto A. Savickas. - Mums geriau yra pirkti lietuviškus produktus, nes mokesčiai ir premija už prekės ženklą liktų Lietuvoje, pensininkai gautų pensijas ir visi būtume laimingi.“

Tačiau jis sutinka, kad tarptautinių prekės ženklų atėjimas dažnai reiškia, jog Lietuvos verslininkai nepasiūlė tinkamos prekės ar paslaugos.

„Matyt, jeigu Lietuvos verslininkai būtų radę verslo modelį ir galėję pasiūlyti prekių patraukliomis kainomis, „H&M“ nebūtų atėjęs. Iš esmės tai reiškia, kad mes nesugebėjome atrasti tinkamo verslo modelio, pasiekti tinkamo masto ir subalansuoti kainos, kokybės ir madų. Reikia pripažinti, kad mes ne visose srityse sugebame dirbti labai gerai“, - apibendrina A. Savickas.

Bet jis priduria, kad tai – natūralu, nedidelės valstybės negali būti stiprios visose kategorijose ir pateikia pavyzdį: vienas suomiškas prekės ženklas patenka į prekės ženklų TOP 500 - “Nokia”.

„Ikea“ ir „H&M” gali paskatinti ir kitus didžiuosius ateiti

Specialistai išskiria ir kitą faktorių: ne mažiau svarbu, kaip tarptautiniai prekės ženklai pasirenka ateiti į naują rinką: ar tai vietos verslininkų perkama franšizė, ar prekės ženklą valdančios bendrovės investicija.

„Jeigu plėtra vyksta franšizės pagrindu, tai yra ir mūsų verslo žmonių interesas imtis verslo čia“, - primena E. Piesarskas.

Pavyzdžiui, daugiau nei prieš dešimtmetį tarptautinio prekės ženklo „Subway“ franšizė priklausė lietuviui, atidariusiam šį restoraną Klaipėdoje. Lietuvoje su „Ikea“ prekės ženklu per franšizę dirba islandų kapitalo įmonė, o „H&M” įsteigė šį prekės ženklą valdanti Švedijos bendrovė. Tačiau Lietuvai auganti tarptautinių prekės ženklų įvairovė turi ir naudos – tai rodo, jog čia saugu investuoti.

„Lietuvos rinka, žinoma, reaguoja į didelių prekės ženklų atėjimą, galbūt dėl to pasidarome šiek tiek patrauklesni kitoms bendrovėms - stambesnės korporacijos nagrinėja, kas yra investavęs į juos dominančios šalies rinką ir gali galvoti: jeigu jau nusprendė ateiti „IKEA“, gal ir verta pagalvoti, kokios čia yra galimybės. Tai nėra esminis dalykas apsisprendžiant investuoti, bet tai gali būti vienas iš argumentų“, - sako E. Piesarskas.

Anot jo, Baltijos šalių rinkos dabar tapo patrauklesnės investuotojams, nes juose fiksuojamas ekonomikos augimas.

„Į tokias rinkas kaip Lietuva pradedama žiūrėti tuomet, kai Europoje augimas vyksta lėčiau ir imama ieškoti naujų pievų, o Lietuva yra pakankamai gerai auganti pieva - palyginti nebloga vieta ganytis. Dabar investuotojui svarstant klausimą ar plėstis Ispanijoje, ar ieškoti naujų rinkų, dažnai rizikingesnės dėl savo seklumo rinkos tampa patrauklesnės“, - paaiškina E. Piesarskas.

Abejoja, kad bus skubančių investuoti ir primena internetą

Komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus abejoja, kad į Lietuvą artimiausiu metu ateis dideli tarptautiniai prekės ženklai.

„Kartais Lietuvoje yra užsimenama apie didžiuosius prekybos tinklus, kurie pasaulyje yra įprasti, tačiau Baltijos šalyse sėkmingai veiklą pradėjo vietiniai prekybos tinklai, pavyzdžiui, „Maxima“. Dėl to tokiems tinklams kaip „Tesco“ būtų per ankšta pripildytoje rinkoje ir kažin, ar mes sulauksime tos srities didelių tinklų“, - mano A. Jonkus.

Pasak jo, ir „Starbucks“ būtų pakankamai sudėtinga įžengti į pripildytą ir nedidelę Lietuvos rinką, tad sunku tikėtis, kad šis tinklas ateis.

„Greito maisto tinklai kurį laiką nelabai aktyviai žiūrėjo į Baltijos šalių rinkas, o dabar susikūrus pakankamai stipriems vietos prekių ženklams, natūralu, kad jų įėjimas nebus paprastas ir lengvas. Dideliems prekės ženklams nepakanka vien veikti, reikia konkurencinio pranašumo, pavyzdžiui, „McDonald's“ į Lietuvą atėjo palyginti anksti“, - primena jis.

A.Jonkus dėsto, jog Lietuvoje galima rasti daug ir įvairių prekių ženklų gaminių, jei ne atėjus į parduotuvę, tai internete.

„Aš, kaip vartotojas, ko negaliu įsigyti Lietuvoje, galiu tai padaryti internetinėse parduotuvėse, tad neturiu jausmo, jog man kažko trūktų. Net jeigu nerandu golfo įrangos pas vietinius tiekėjus, kuri yra pakankamai nišinis dalykas Lietuvoje, atsisiunčiu iš svetur“, - sako jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (316)