Lietuva buvo viena pirmųjų Europos šalių įvedusi proporcinę mokesčių sistemą, tačiau šiuo metu yra pradėjusi trypčioti vietoje. Slovakijos situacija kitokia: nors proporcinę mokesčių sistemą įgyvendino kur kas vėliau nei Lietuva, tačiau pastaruosius metus ji ryžtingai žengia į priekį.

Nuo 2004 metų sausio 1 dienos Slovakijoje įsigaliojo naujas Pajamų mokesčio aktas (Income Tax Act), kuris yra visos Slovakijos mokesčių reformos teisinis pagrindas. Priėmusi šį teisės aktą, Slovakija atsisakė progresyvinės mokesčių sistemos gyventojams ir įdiegė proporcinę gyventojų pajamų mokesčio sistemą.

Kartu ši reformuota mokesčių sistema garsi tuo, kad taikomas vienintelis 19 proc. tarifas gyventojų pajamoms, įmonių pelnui ir apmokestinant pridėtinę vertę (PVM). Vietoj anksčiau galiojusių keturių gyventojų pajamų mokesčio tarifų (nuo 10 iki 38 proc.) buvo įvestas vienas - 19 proc., pelno mokesčio tarifas sumažintas nuo 25 iki 19 proc., o galioję du 20 ir 14 proc. PVM tarifai taip pat pakeisti vienu tarifu.

Reformuojant Slovakijos mokesčių sistemą buvo siekta įgyvendinti teisingumo ir paprastumo principus, atsisakyti dvigubo apmokestinimo praktikos. Laikantis minėtų principų atsisakyta dividendų apmokestinimo, panaikinti paveldimo turto ir dovanų mokesčiai.

Svarbu ir tai, kad Slovakijos Vyriausybė panaikino didžiąją dalį mokestinių lengvatų įvairioms interesų grupėms. Tai padarė visą mokesčių sistemą kur kas skaidresnę, paprastesnę ir didinančią mokesčių mokėtojų motyvaciją atiduoti dalį savo pajamų valstybės biudžetui.

Atlikus visa apimančią mokesčių reformą, sumažinus mokesčių tarifus, atsisakius nereikšmingų mokesčių, Slovakijos biudžeto pajamos 2004 m. padidėjo 5,37 proc., palyginti su 2003 m. (žiūrėkite lentelę). Tiesa, nors fizinių asmenų pajamų mokesčio pajamos į valstybės biudžetą sumažėjo apie 18 proc., tačiau realiai buvo surinkta net 40 proc. daugiau, nei planuota surinkti dėl mokesčių sistemos pakeitimų.

Panaši situacija su pelno mokesčio surinkimu: nors buvo planuotas pajamų, gautų iš šio mokesčio, sumažėjimas dėl mokesčio tarifo sumažinimo, tačiau realiai 2004 metais surinkta beveik 2 proc. daugiau nei 2003-iaisiais, arba net 34,79 proc. daugiau nei planuota surinkti 2004 metais. Vykdomos Slovakijos mokesčių reformos naudą ne tik visuomenei, bet ir biudžetui patvirtina 2004 metais išaugęs PVM ir akcizų surinkimas, atitinkamai 18,84 ir 14,06 procento.

Slovakijoje įgyvendinti rimti mokesčių sistemos pakeitimai ne tik didina gyventojų piniginės storį ir lopo buvusias valstybės biudžeto skyles, bet ir daro šią šalį patrauklią užsienio investuotojams - tą patvirtina ir augančios tiesioginių užsienio investicijų apimtys. Todėl nenuostabu, kad Slovakijai "gresia" spartūs ekonomikos augimo tempai.

Priešinga situacija Lietuvoje: ūkio augimo tempai lėtėja, biudžetas, nepaisant gerėjančių mokestinių pajamų surinkimo, nuolat deficitinis. Tai nestebina, nes per paskutinius ketverius metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas padidėjo 30 proc., o nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo net 50 procentų Be to, darbo jėgai tenkanti mokesčių našta Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje.

Šiuo metu Vyriausybės vykdoma ekonominė politika kelia didžiulį susirūpinimą: remiantis prieš dvi savaites valdančiosios koalicijos partijų Politinės tarybos išplatintu komunikatu, ketinama įvesti nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ir padidinti esamus nekilnojamojo turto mokesčių tarifus įmonėms. Iš esmės neketinama imtis rimtesnės mokesčių reformos, naikinančios mokestines lengvatas ir mažinančios mokesčių naštą gyventojams - ketinimai laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą panašūs į eilinius ir nevykdomus Vyriausybės pažadus.

Ribota Vyriausybės laikysena tenkinant trumpalaikius įvairių interesų grupių poreikius gresia ne tik ekonomikos nuosmukiu, bet ir nacionalinio konkurencingumo praradimu ilgesniam laikotarpiui.

Šiuo atveju ne tiek pavydu Slovakijai dėl kiekvienos "lengvesnės" dienos ir spartaus ekonomikos augimo perspektyvų, kiek apmaudu dėl grėsmės Lietuvai tapti, Premjero žodžiais tariant, Europos užkampiu.

Slovakijos valstybės biudžeto pajamos (mlrd. kronų) 2003-2004 metais

Biudžeto pajamų šaltinis2003 m.2004 m. planas2004 m. faktas2004 m. faktas/planas, proc.2004 m. faktas/2003 m. faktas, proc.
Fizinių asmenų pajamų mokestis31,8918,6226,09140,1381,81
Juridinių asmenų pelno mokestis29,1122,0029,65134,79101,86
Pridėtinės vertės mokestis83,7997,7099,58101,92118,84
Akcizai38,0540,8943,40106,13114,06
Kitos mokestinės ir nemokestinės pajamos21,8920,7717,0081,8577,66
Iš viso204,73199,98215,72107,87105,37
Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją