Beje, greitaisiais kreditais naudojasi 14 procentų Lietuvos gyventojų.

Reklamų įkyrumas

Vieną vakarą jau visai atsisveikindama telefonu kaip kokia pasakų bobutė mano draugė iš Lazdijų padeklamuoja ketureilį, kuris primena vaikystėje skaitytus Martyno Vainilaičio eilėraščius: „Jei paskolino bobutė, atiduosi po truputį. Ir neskauda tau galvos dėl bobutės paskolos...“

Aš pasiteirauju, gal ji jau kuoktelėjo, tačiau draugė sako: „Jei tau televizorius 15 kartų per dieną pakartotų tą reklamą, tai ir tu mokėtum.“

Taip, treji metai nežiūriu lietuviškų televizijų, todėl ir negirdėjau tokio gražaus eilėraščio. Bobutės, turiu pasakyti, apskritai visiems patinka. Tikriausiai prisimenate oligarcho rinkiminį filmuką? Ten irgi buvo bobutė...

Iš pasąmonės slėpinių išplaukia primityvi šios dienos matais reklama, nuo kurios sprogo tada menkas vienos televizijos reklamos laikas: „Reikia pinigų – pinigų yra.“ „Sekundės“ bankas prarijo mano palikimą – parduoto tetos buto pinigus. Nebuvo pažįstamo, kuris patikėjęs tiesiog peršamais, lengvais pinigais nebūtų praradęs milžiniškų sumų.

Tuometis „Sekundės“ banko, skamba patikimai ir išdidžiai, prezidentas jau ir bausmę už iššvaistytus milijonus atliko, tačiau aš prisimenu eiles – žmonės savanoriškai jiems atidavė savo pinigus, nes spalvingas lėktuvėlis juos tiesiog dalijo. Taip manė tautiečiai. Kas juos vertė taip manyti? Dabar jau galima daryti išvadą, kad neišmanymas ir patiklumas. Tai buvo sovietmečio pabaigoje, taip sakant, laisvės priešaušriu. Ar tiktų toks scenarijus šiandien? Atrodo, taip. Remia televizijų laidas. Reklamuojasi. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Valstybė nustato ribas

Iki 2011 metų greitųjų kreditų versle klestėjo laukinis kapitalizmas ir, aišku, buvo skaudžių istorijų, kurias žmonės perduoda iš lūpų į lūpas. Apie išvaržytus butus, prarastus turtus ir visišką bankrotą. Jos klausytojų ausis pasiekia daug greičiau ir yra tiesiog įdomesnės negu pozityvios, tokia jau ta mūsų prigimtis. „Situacija pasikeitė 2011 metų sausį, kai buvo priimtas Vartojimo kredito įstatymas. Jis ypač apribojo finansines paslaugas teikiančių įmonių veiklą, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas. – Atsakingai ir sąžiningai siekiančios dirbti įmonės įkūrė asociaciją, kurioje yra 12 narių.“ Kodėl kitos 34 iš 46 Lietuvoje greitąsias paskolas teikiančių įmonių nestoja į asociaciją? Reikėtų paklausti jų pačių: kodėl neturi motyvų siekti savireguliacijos?

Gal jos turi blogų kėslų ar ketina apgaudinėti žmones? Vienareikšmiškai atsakyti negalima. Ko gero, net pažeidinėja įstatymą? Gali būti. Tačiau nepagautas – ne vagis.

Paskalų kojos – ilgos. LSVKA valdybos pirmininkas L. Valickas teigia, jog įmonės, asociacijos narės, vadovaujasi Vartojimo kredito įstatymu. Tai reiškia, kad jei žmogus mėnesiui pasiskolino 200 litų, po mėnesio grąžins 218 litų – pagal bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą, kuri turi būti ne didesnė negu 200 procentų. Įmonė uždirba 18 litų. Tai yra suma, kurią sudaro du banko pavedimai po 1,40 lito, mokestis įmonei, kuri nustato kliento mokumą, – nuo 1 iki 8 litų, mokesčiai valstybei, įmonės darbuotojų atlyginimas, žodžiu – visos sąnaudos. Valstybė nustatė ir dar vieną ribą – vartotojas negali mokėti daugiau kaip 0,05 proc. delspinigių už pavėluotą dieną. Sąžiningai dirbančiai įmonei uždėtas tamprus apynasris ir tai turi žinoti tas, kuris nori skolintis.

„Smulkusis, finansines paslaugas teikiantis verslas pažabotas, tačiau ar kas analizavo, skaičiavo, klausė? Sukūrė įstatymą, ir tiek. Ar gali šiandien valstybė padėti žmogui, pakliuvusiam į keblią situaciją? Ar gali atnešti ir mėnesiui paskolinti, tarkim, kad ir šimtą litų? Ar jūs skolintumėte nepažįstamam žmogui? Tad ką daryti tam, kuris visiškai neturi iš kur paimti reikiamos sumos, kad ir brangiems vaistams – būtent šiandien?

Mūsų įmonių paslaugomis naudojasi ne tik krovikai, sargai ar elektrikai, bet ir Seimo narių padėjėjai, beje, ir jūsų broliai žurnalistai, kuriuos redakcijos vasarą išleidžia nemokamų atostogų, – sako L. Valickas. – Pagalvokite, ar gali dėl pasiskolintų dviejų šimtų litų žmogus prarasti butą. Kažkam paranku skatinti tokias kalbas, visą kaltę suversti greitųjų kreditų įmonėms. Nuo liepos 1-osios Lietuvos bankas priėmė dar vieną reklamą ribojantį potvarkį – Finansinių paslaugų reklamos gaires, pagal kurias vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turi būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Tad ar bedarbiai turi šansų pasiskolinti? Ar jie kam nors rūpi?“

Kas duos pinigų bedarbiui?

Į vieną iš asociacijos įmonių kreipėsi žmogus, norėdamas gauti greitąjį kreditą. Sezono metu jis pina iš vytelių, o kitu metų laiku yra tarsi bedarbis. Vyras papasakojo, kad jį prispaudė komunalinės įmonės, kurios grasina nebeteiksiančios paslaugų, atjungsiančios elektrą, jei nesumokės mokesčių. Pinigai jam buvo reikalingi mėnesiui, kol iš užsakovo gaus užsakymą ir avansą. Skolinti ar neskolinti tokiam žmogui? Kuris Lietuvos bankas ar kredito unija jam duos pinigų? Joks, nes didiesiems bankams tiesiog neapsimoka skolinti tokių sumų. „Prieš kelerius metus žmonės skolindavosi ir po 50 litų“, – prisimena L. Valickas.

Beje, nuo 2013 metų liepos 1-osios įsigaliojo dar vienas potvarkis – Atsakingojo skolinimo nuostatos. Remdamasi jomis įmonė kreditą gali suteikti žmogui, jei pagal visus įsipareigojimus jo mėnesio įmokų suma neviršija 40 proc. tvarių pajamų. Tai reiškia, kad jei žmogus uždirba 800 litų, 400 litų jis jau negali pasiskolinti. „Kai valstybė nustato tokius apribojimus, ji sukuria šešėlio precedentą. Tuomet ir atsiranda įmonių, kurios nesilaiko įstatymo, apgaudinėja žmones. O apgautieji paskui pasakoja baisias jiems nutikusias istorijas. Girdėjau, kad Kaune daugiabučių laiptinėse yra skelbimų: „Skolinu už užstatą“, „Skolinu pinigus“. Tai šešėlinio verslo atstovai, kurie nemoka mokesčių“, – sako L. Valickas.

Kas svarbu skolinantis?

„Būtina pasitikrinti, ar įmonė registruota Lietuvos banko vartojimo kreditų davėjų sąraše. Ar ji yra asociacijos narė? Ar pateikia klientui visą reikiamą informaciją: kokia bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma, ar ji neviršija 200 procentų? O delspinigiai – 0,05 procentų? Išnagrinėkite ir palyginkite kainas. Atkreipkite dėmesį į minėtus skaičius. Jie turėtų būti būtent tokie“, – pataria LSVKA valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Daug vartotojų Lietuvoje susiduria su kita problema – kaip laiku grąžinti paskolas. Jie arba pradelsia sumokėti, arba tiesiog prasitęsia mokėjimo terminą. Lietuvos banko 2013 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, 30 procentų mažųjų kreditų – iki 1000 Lt sutarčių buvo pradelsta daugiau negu du mėnesius. Iš viso tokių sutarčių buvo beveik 72 tūkstančiai.

Ar yra koks nors gelbėjimosi ratas? Jei bijote, kad kas nors gali pasinaudoti jūsų asmens duomenimis, ypač jei pametėte ar pavogė asmens dokumentus, kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ svetainėje https://www.manocreditinfo.lt pasirinkite paslaugą „Nenoriu greito kredito“. Aktyvavęs paslaugą, asmuo įtraukia save į nekredituotinų asmenų registrą taip patvirtindamas ir pranešdamas, jog nenori gauti kredito iš Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų. Registracija bei jos panaikinimas yra savanoriškas ir nemokamas. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija taip pat teikia galimybę stabdyti kreditus. Tokių vartotojų Lietuvoje yra per 2000. Tačiau tiems, kurie linkę skolintis, ir tai nepadeda – net parašęs prašymą nesuteikti kredito, žmogus lengvai jį gali paimti įmonėje, kuri nepriklauso asociacijai.

Žmonių, pakliuvusių į apgavikų pinkles, yra. Jie nenori pasakoti tragiškų savo istorijų dėl kelių priežasčių: apsikvailino, neišmanė ar prispyrė didelis reikalas.

Mano senelė kiekvienai situacijai sutirštinti ar pailiustruoti vartojo daug posakių. Vienas mėgstamiausių – „Nėra mirties be priežasties.“ Taigi teritorijoje, valstybėje, bendruomenėje atsiranda tik tai, kam yra poreikis. Jei tauta nori misti pseudo žvaigždžių gyvenimo detalėmis – šekit, jų sočiai laidose ir leidiniuose. Jei tautai patinka šou, kur kas nors ką nors gali sumušti, apstumdyti ar išplūsti – turėkit gėjų eitynes, kurios internete net rodomos tiesiogiai, tarsi tai būtų antikristo nusileidimo ant žemės faktas – suprask, daugiau gali niekada nebepamatyti.

Ir dar... Šitiek lengvai paskolas dalijančių bendrovių neatsirastų toje šalyje, kur žmonės gali uždirbti. Kur iki atlyginimo nepritrūksta pinigų, kur nereikia skolintis, kad apmokėtum šildymo sąskaitas. Kur visus metus dirbęs galėtum sau leisti orias atostogas. Greitosios paskolos – tiesiog verslas. Šaunuoliai tie, kurie sugeba įžvelgti vartotojiškos visuomenės poreikius ir plėtoti verslą savo šalyje.

Verta žinoti
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės:
UAB „ARN group“ ,
UAB „Credit day“ ,
UAB CREDIT SERVICE,
UAB „icredit.lt“,
UAB „Ferratum“ ,
UAB „Finverta“ ,
UAB „Katalogas“ ,
UAB „LSV Intergroup“,
UAB „NWO Invest“ ,
UAB „Sigirė“ ,
UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“ ,
UAB „4finance“ .