Kaip palyginti praeities ir dabarties turčius?
Beje, ką reiškia “tolygi perkamoji galia”? Teoriškai tai, jog vienas žmogus gali įsigyti tam tikrą daiktą už X cistersijų, kas būtų tolygu įsigyti toms prekėms šiandien už Y dolerių. Tačiau keitėsi ne tik valiutos, bet ir patys produktai (Romėnų laikais DVD grotuvų nebuvo). Tokiu atveju reikėtų taip pat objektyviai įvertinti ir tikrąją produktų bei paslaugų vertę.
Paslaugos tuomet buvo pigios (nes atlyginimai buvo maži). Šiais laikais, paslaugos pasiturinčiose šalyse yra brangios. Visiškai atvirkščiai būtų su duona ar alyvuogių aliejumi. Tad, kaip palyginti savo laikmečio turtingųjų perkamąją galią? Įvertinus istorinį kontekstą ir ekonominius rodiklius mums atrodo, jog reikėtų matuoti gebėjimą įgyti to laikmečio ir vietos žmogiškuosius išteklius.
Tam tikra prasme, gebėjimas įgyti darbo jėgos yra universalus kriterijus, pagal kurį galime matuoti žmogaus turtą. Prieš daugiau nei 200 metų Adamas Smitas rašė:“[Žmogus] yra turtingas arba vargšas pagal tai, kokį kiekį darbo jėgos šis gali išlaikyti.” Negalime nepritarti, todėl šį standartą ir pasirinkome.
Turtingiausi Romos imperijos vyrai
Geriausia vieta pradėti šį tyrimą yra senovės Roma, kadangi istoriniai šaltiniai rodo ten gyvenus labai turtingus individus – bent jau tris. Marko Licinijaus Kraso turtas 50 m. pr. Kr. buvo vertinamas 200 mln. cistersijų, imperatoriaus Oktaviano Augusto 14 metais buvo vertinamas 250 mln. cistersijų, o Marko Antonijaus Palaso 52-iais metais – 300 mln. cistersijų.
Kaip pavyzdį paimkime Marką Krasą, kuris iki šiol asocijuojamas su ekstravagantiška prabanga ir nedideliu pasipūtimu. Su 200 mln. cistersijų ir 6 proc. vidutine metine palūkanų norma (kuri buvo laikoma “normalia” romėnų “aukso amžiuje”), Kraso metinės pajamos galėjo būti apie 12 mln. cistersijų.
Tuo metu vidutinės Romos piliečių pajamos buvo 380 cistersijų per metus. Po nedidelių apskaičiavimų galime daryti prielaidą, jog Kraso pajamos buvo tolygios 32 tūkst. romiečių pajamoms – grupelei, kuri būtų užpildžiusi pusę Koliziejaus.
Kas turtingesnis – Markas Krasas ar Džonas Rokfeleris?
Pirmojo turtas savo viršūnę pasiekė 1901-iais, kai jis įsigijo plieno milžinę “U. S. Steel”. Jo turimų akcijų vertė buvo 225 mln. JAV dolerių. Pritaikius 6 proc. grąžą ir BVP tenkantį vienam gyventojui Jungtinėse Valstijose (1901-ųjų kainomis) matome, jog Kernedžio pajamos viršija Kraso pajamas.
Su savo turimomis pajamomis, Endriu Kernedžis galėjo išlaikyti didžiulę darbo jėgą – 48 tūkst. žmonių – nepakenkiant savo valdomam turtui, t.y. vien tik iš asmeninių pajamų. Atkreipkite dėmesį, kad šiuose skaičiavimuose mes nepaliečiame turtingųjų valdomo turto, o tik asmenines pajamas.
D. Rokfelerio turtas 1937-iais metais buvo 1,4 mlrd. JAV dolerių ir paėmus visus nurodytus kriterijus matome, jog Rokfeleris galėjo išlaikyti 116 tūkst. darbuotojų. Kitaip tariant, Rokfeleris buvo beveik keturis kartus turtingesnis už Krasą ir daugiau nei dvigubai turtingesnis už Kernegį. Jo pasamdyti žmonės lengvai užpildytųPasadenos stadioną ir dar keletas turėtų likti už vartų.
Vis dėlto, Chodorkovskis buvo įtakingesnis už Rokfelerį
Kokią vietą šioje draugijoje užimtų Bilas Geitsas? Anot “Forbes” žurnalo, 2005-iais “Microsoft” bendraįkūrėjo turto vertė buvo 50 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu jo pajamos buvo 3 mlrd. JAV dolerių kasmet, o BVP vienam gyventojui Jungtinėse Valstijose – 40 tūkst. dolerių. Su savo pajamomis jis galėtų pasamdyti 75 tūkst. darbuotojų. Taigi, Bilas yra kažkur tarp Kernedžio ir Rokfelerio.
Tačiau mūsų skaičiavimo būdas yra labai diskutuotinas, kadangi sunku įvertinti tokius milijardierius kaip Rusijos Mikhailą Chodorkovskį bei meksikietį Karlošą Slimą Helu, kurie yra “globalūs” ir tuo pačiu “lokalūs”. Chodorkovskio turtas, kai šis buvo turtingiausias Rusijos žmogus 2003-iais metais, siekė 24 mlrd. JAV dolerių.
Žvelgiant į tarptautinį lygmenį, jis buvo daug “skurdenis” už Bilą Geitsą. Kita vertus, Rusijoje darbo jėga yra daug pigesnė ir pritaikant ankstesnį skaičiavimo metodą, jis galėtų išlaikyti daugiau nei ketvirtį milijono darbuotojų. Chodorkovskis buvo turtingesnis ir įtakingesnis Rusijoje už Rokfelerį Jungtinėse Valstijose 1937-iais metais. Galbūt ši milžiniška įtaka ir patraukė Kremliaus dėmesį.
Chodorkovskis vedė derybas su JAV bei Kinijos dujų ir naftos milžinais dėl tiekimo. Tokia potenciali perkamoji galia ir buvo priežastis, kodėl vėliau Rusijos oligarchas atsidūrė kalėjime. Sakoma, jog Rusijoje yra tik vienas bosas. O jeigu atsiranda potenciali grėsmė – jį reikia ištremti į Sibirą. Na, bet užteks politikos.
Galutiniai rezultatai ir pamąstymai
Dar vienas kriterijus, kurį galbūt reikėtų įtraukti yra populiacijos dydis. Kai Krasas gyveno, jis galėjo pasamdyti 32 tūkst. žmonių, t.y. vieną iš 1500 Romos imperijos gyventojų. Tuo tarpu Rokfelerio 116 tūkst. darbuotojų gyventų didesnėje populiacijoje – santykis tolygus vienam iš 1100 gyventojų.
Tad, ar galime pasakyti kas yra turtingiausias žmogus visų laikų istorijoje? Kadangi turtas nėra vien tik “lokalus”, bet ir “globalus”, tikriausiai Rokfeleris ir yra tasai turtingiausias visų laikų žmogus istorijoje, kadangi jis galėjo pasamdyti pakankamai didžiulę darbo jėgą ir tą padaryti tuo metu jau turtingiausioje šalyje pasaulyje, t.y. Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Turtas, kaip ir daugybė kitų sąvokų, yra reliatyvus. Nederėtų šios sąvokos maišyti su įtaka, nes į šiuos skaičiavimus įtraukus politinę galią, sumaištis tik padidėtų. Galime padaryti vieną svarbią prielaidą – jūsų turtas skaičiuojamas ne cistersijomis, doleriais ar litais, o tuo, kiek darbuotojų galėtumėte išlaikyti.
