Internetu užsakytų „prabangių” drabužių galite ir nesulaukti

Internetinėse parduotuvėse mažomis prabangių prekės ženklų gaminių kainomis susivilioję gyventojai dažnai lieka ir be pinigų, ir be pirkinio.

Praėjusiais metais Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 390 siuntų, kuriose buvo gabenami padirbti pirkiniai. 2011 m. užfiksuoti tokie 394 atvejai, 2010 m. - 198 atvejai.

„Prada“ ženklą kabina ant bet ko

Muitinės departamento Muitinės procedūrų vyr. inspektorius Audrius Budrys teigia, kad suklastotos prekės Lietuvą pasiekia įvairiais būdais – atplukdomos jūriniais konteineriais, įvežamos kelių transportu.

„Tačiau didžioji dalis sulaikytų prekių buvo užsakytos internetinėse parduotuvėse ir siunčiamos į Lietuvą smulkiomis pašto siuntomis fiziniams asmenims“ - pastebėjo jis.

Tarp klastočių dažniausiai pasitaiko drabužių, vaikiškų žaislų, parfumerijos ir medikamentų.

„Populiarūs ir klastoti aksesuarai – rankinės, piniginės, akiniai, laikrodžiai, avalynė, mobilieji telefonai bei jų priedai. Lietuvoje dažniausiai parduodamos „Adidas“, „Chanel“, „Gucci“, „Nike“, „Nokia“, „ Bvlgari“, „Prada“, „Puma“ prekės“, - vardijo pašnekovas.

A. Budrys pastebi, kad klastočių gamintojai vis įžūlėja – žinomus ir prabangius prekių ženklus kabina ir ant tokių gaminių, kurių tikruose įmonių asortimentuose net nėra.

Informuoja tikruosius gamintojus

Kai muitinės darbuotojai sulaiko galimai klastotą gaminį, apie jį informuojamas prekės ženklo savininkas arba jo atstovas. Tuomet sulaikytas pirkinys atiduodamas ekspertizei.

Prekių ženklų atstovai nustato – gaminys klastotė ar ne.

„Jeigu prekės originalios – jos išleidžiamos ir sėkmingai pasiekia galutinį gavėją. Tačiau prekių ženklų savininkų pateiktos išvados beveik 96 proc. patvirtina, kad muitinės pareigūnų sulaikytos prekės iš tiesų buvo suklastotos. Tuomet prekė konfiskuojama“, - sakė muitinės atstovas.

A. Budrys pastebi, kad dažniausiai į Lietuvą siunčiamasi buitinės technikos, žaislų, aksesuarų, parfumerijos klastočių iš Kinijos, Taivano, Honkongo, Singapūro, Jungtinių Arabų Emyratų. Medikamentai beveik visada atkeliauja iš Indijos.

„Vienas iš pagrindinių kriterijų, skatinančių įtarti, kad gabenamos suklastotos prekės – maršruto nelogiškumas, kuomet vienoje šalyje pagamintos prekės siunčiamos į kurią nors iš ES šalių, po to tranzitu gabenamos dar į kitą šalį. Kad prekės suklastotos, įtarti galima ir patiems matant, jog siuntoje yra prekių, kurios paženklintos skirtingų gamintojų ženklais. Atkreipiamas dėmesys ir į prekių kilmės šalį (pvz., Kinija, Indija). O svarbiausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė – kokybė. Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima atskirti klastotes (pakuotė, prekinio ženklo išdėstymas, dizainas)“, - vardijo pašnekovas.

Pašnekovas teigė, kad apgauti dažniausiai lieka tie pirkėjai, kuriuos sugundo neįprastai maža kaina už garsaus prekinio ženklo produktą. Jei siūloma nusipirkti „Louis Vuitton“ rankinę už 300 Lt, pirkėjas turėtų sunerimti.