Palyginti su tuo pačiu 2012 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 4,1 procento, o palyginti su 2013 m. pirmuoju ketvirčiu, – 0,6 procento (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo atitinkamai 3,7 ir 8,6 proc.).

Statistikai nurodo, kad šį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. BVP augimą, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, didžiąja dalimi lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos produkcijos apimties pokytis bei vidaus vartojimo padidėjimas.

2013 m. pirmąjį pusmetį BVP siekė 55 921 mln. litų ir, palyginti su 2012 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 4,2 procento, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 3,6 proc.).

Rezultatą vadina įspūdingu

Vilija Tauraitė
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko.

Tokį pokytį lėmė užsienio prekybos partnerių ekonominės problemos bei atsigaunantis vidaus vartojimas - vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė penkerių metų viršūnę.

Tuo tarpu komentuodama rezultatus DNB vyriausioji ekonomistė J. Rojaka teigė, kad nors augimas įspūdingas, tačiau džiaugtis dar per anksti.

„Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė”, komentare rašo J. Rojaka

Pasaulio ekonomika lėtėja, Rusijai prognozuojama stagnacija, Europa stovi prie skolų nurašymo ribos.

Ekonomistė šalies viduje taip taip pat nemato priežasčių, kodėl ūkio augimas turėtų išlaikyti tokius pat tempus: tikriausiai nepavyks pakartoti rekordinio pernykščio derliaus, nepalanki palyginamoji bazė eksporto rodikliams, letargiškas vidaus vartojimo raida, ryškūs darbo rinkos disbalansas, bei ir vis dar besitęsiantis investicijų badas.

„Kadangi Lietuvos atvira ekonomika gali tik susitaikyti su nepalankiais aplinkos pokyčiais, reikia dvigubinti pastangas siekiant išlaikyti aukštesnius augimo tempus ir konkurencingumą. Akivaizdu, kad tolesnis augimas yra neįmanomas be materialinių investicijų. Tačiau priversti verslininkus tokioje neapibrėžtoje situacijoje rizikuoti savo kapitalu yra utopija, ir padrikos skatinamosios priemonės neišjudins kritinės investicijų masės”, - teigia J. Rojaka.

V. Tauraitė įvardina, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra geros „sportinės formos“, tačiau tam, kad ji pakeltų sparnus, reikia vartotojų bei verslininkų optimizmo, o tuo pačiu - ir didžiausių pasaulio ūkių bei svarbiausių eksporto partnerių perspektyvų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)