Šeimos bankroto administratorius Aurimas Valaitis DELFI sakė, kad visos kauniečių skolos susidarė todėl, kad jie asmeniniu turtu laidavo paskolas verslui, kurios sudarė daugiau nei 1 mln. Lt. Dalį jų pavyko padengti pardavus namą.
Anot jo, šeima valdė nekilnojamojo turto prekybos įmonę. Kauniečiai vertėsi tuo, kad pirkdavo žemės sklypus, juos sutvarkydavo, parengdavo pardavimui ir po to ieškodavo pirkėjo.
„Ekonomikos pakilimo metu, plečiantis verslui ir trūkstant apyvartinių lėšų, visi šeimos pinigai buvo investuojami į verslą, papildomai buvo prisiimami skoliniai įsipareigojimai iš finansinių institucijų, įkeičiant turimą turtą ir laiduojant asmeniškai“, – komentavo A. Valaitis.
Tačiau, pasak bankroto administratoriaus, 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, o vėliau tęsiantis ekonomikos nuosmukiui, verslas nustojo generuoti pajamas, kuriomis galima būtų padengti prisiimtus įsipareigojimus. Įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, nebesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais ir bankrutavo.
A. Valaičio teigimu, šeima, savo asmeniniu turtu laidavusi įmonės paskolas, nebesugebėjo jų grąžinti. Teko parduoti namą, tačiau jis visų skolų nepadengė. Pasak A. Valaičio, kreditoriai toliau išieškojo pinigus iš sutuoktinio algos ir žmonos pensijos.
„Stankų einamųjų pajamų be išieškomų sumų vos pakakdavo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nėra jokios galimybes padengti visus likusius skolinius įsipareigojimus. Taigi atsirado viena pagrindinių sąlygų fizinio asmens bankroto inicijavimui – nemokumas“, – sakė bankroto administratorius.
Parengtame mokumo atkūrimo plane siūloma nurašyti visas likusias skolas, nes sutuoktiniai neturi galimybių jų padengti.
„Pajamų šaltiniai yra tik darbo užmokestis ir pensija, kurių užtenka tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, žmonės yra vyresnio amžiaus, jie nepersikvalifikuos, neturi kažkokių galimybių atidirbti šimtus tūkstančių litų, jokio kito turto neturi, todėl kreditoriams siūloma pritarti tokiam planui, kuriame numatytas skolų nurašymas“, – sakė A. Valaitis.
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bankroto bylos yra iškeltos penkiems asmenims.
DELFI primena, kad Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
