Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad šis skaičius nėra didelis ir prognozuoja, jog dalis milijonierių nėra suskaičiuoti.

Išanalizavusi pajamų ir turto deklaracijų duomenis VMI skaičiuoja, kad 2012 m. 1-10 mln. Lt turto atėmus negrąžintas paskolas turėjo 1593 Lietuvos gyventojai. Tai yra penkiais daugiau nei 2011 m.

10-100 mln. Lt turtą valdo 27 gyventojai. Per metus jų skaičius sumažėjo devyniais – 2011 m. tokių turtuolių buvo 36.

O tuo metu daugiau nei šimtą milijonų litų turi vos trys lietuviai. Dar prieš dvejus metus toks multimilijonierius buvo vos vienas.

Daugiausiai milijonierių per pastaruosius penkerius metus VMI užfiksavo 2009-aisiais – 1843.

Paanalizavus VMI duomenis, matyti, kad jeigu skaičiuodami turtingiausius žmones neatimtume jų turimų paskolų, tuomet milijonierių būtų kur kas daugiau.

Praėjusiais metais 1-10 mln. Lt, nevertinant negrąžintų paskolų, turėjo 2025 gyventojai. Tuo metu 2011 m. tokių turtuolių buvo kiek daugiau – 2101.

10-100 mln. Lt turtą kartu su paskolomis valdė 30, o daugiau nei 100 mln. Lt – tie patys trys asmenys. 2011 m. tokių žmonių buvo atitinkamai 44 ir 4.

DELFI primena, kad vien dabartinės kadencijos Seime yra 26 milijonieriai, tiesa, jų turtas skaičiuojamas kartu su paskolomis.

Milijonierių skaičius gali dar keistis. VMI duomenimis, pajamų ir turto deklaracijų nepateikė apie 70 tūkst. asmenų. Savo pajamas už 2012 metus deklaravo 838 tūkst. gyventojų.

Kai kurie nesiviešina

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas įsitikinęs, kad dabartinis oficialių milijonierių skaičius nėra didelis. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad dalis žmonių reičiausiai neviešina savo turto.

Sigitas Besagirskas

„Aš manau, kad tai tikrai nėra daug. Jeigu nežinotume realaus pragyvenimo lygio, galėtume sakyti, kad šalyje yra labai didelis vidutinis sluoksnis, jeigu yra tik tiek milijonierių. Manau, kad kaip ir visoje ekonomikoje, dalis pinigų yra neapskaityta. Taigi dalis žmonių savo realaus turto neparodo, ypač jeigu jie turi grynus pinigus arba yra investavę ne savo vardu, ne Lietuvoje ir čia turto nedeklaruoja. Taigi, manau, kad tokių žmonių yra daugiau. Iš kitos pusės, mūsų ekonomika nėra tokia stipri, kad galėtume kepti milijonierius“, – DELFI komentavo ekonomistas.

Paprašytas įvertinti, kiek Lietuvoje gali būti neoficialių milijonierių, kurie savo turto nedeklaruoja, pašnekovas pripažino, kad tai padaryti nėra lengva: „Labai sunku pasakyti. Na, kiek žinau, tai dauguma mūsų įmonių šešėlio vengia. Jeigu sakysime, kad šešėlį sudaro 30 proc. rinkos, tai aklai galima spėti, jog prie dabartinių milijonierių skaičiaus reikėtų pridėti dar 30 proc.

Kartu S. Besagirskas pataria neįsivaizduoti, kad milijonieriai turi tiesiog pasidėję krūvas pinigų.

„Taip pat reikia įvertinti, kad deklaruotas turtas nėra pinigai kišenėje. Pažiūrėkite, jeigu turi didesnį verslą arba esi didesnės įmonės akcininkas, tai tą milijoną ir turi, tačiau tai nereiškia, kad esi fiziškai turtingas. Tiesiog formaliai turi turtą, tačiau nebūtinai jis yra likvidus. Galbūt turi specifinės įmonės akcijų, kuri gyvuoja tik dėl tavo know-how ir tu jos realiai net neparduosi, nes niekas nesugebės tos veiklos vykdyti“, – sakė jis.

Milijonieriumi galima buvo tapti per kelias savaites

Jis pripažino, kad nepriklausomybės pradžioje milijonieriumi tapti buvo kur kas lengviau nei dabar.

„Aš manau, kad daliai žmonių milijonieriumi tapti buvo pakankamai lengva, ypač tiems, kurie gerai žinojo privatizavimą investiciniais čekiais, ypač tiems, kurie buvo susipažinę su Lenkijoje vykusiais procesais, nes pas juos ta sistema suveikė metais ar dvejais anksčiau nei Lietuvoje. Supirkęs investicinius čekius ir privatizavęs įmonę galėjai per kelias savaites tapti milijonieriumi neįdėjęs labai daug pastangų“, – teigė pašnekovas.

„Todėl kartais televizijos eteryje matome milijonierius įr spėliojame, kaip žmogus su dviem smegenų ląstelėmis galėjo susikrauti tokius pinigus. Žinoma, aš čia šaržuoju, bet, manau, kad dabar tapti milijonieriumi yra sunkiau“, – tęsė jis.

Kartu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dabartiniai verslininkai gali tik pasvajoti apie nepriklausomybės pradžioje buvusias pelno maržas.

„1990-1991 m. kai kuriose srityse pelno maržos siekdavo 10 tūkst. procentų, pavyzdžiui, metalo prekyboje. Tai dabar nieko panašaus nėra. Jeigu įmonė gauna 10 proc. maržą, tai ji labai džiaugiasi. Taigi dabar staigaus milijonierių augimo nematysime. Manau, kad bus atvirkštinis procesas, nes jeigu pasižiūrime į didesnes įmones, kurios buvo privatizuotos nepriklausomybės pradžioje, jas paveldi keli šeimos nariai, todėl turtas dalijasi. Taigi, galvoju, kad bus atvirkštinis procesas – milijonai bus išdalinti didesniam žmonių skaičiui“, – aiškino jis.

Ekonomisto nuomone, šiuo metu didžiausia tikimybė tapti milijonieriumi yra informacinių technologijų (IT) srityje.

„Matome, kad Lietuvoje yra šaunių žmonių, kurie su savo IT produktais sugeba labai greitai susikrauti pinigus. Tačiau dabartinėje rinkoje nėra paprasti susikrauti milijonus, ypač jeigu neturi kapitalo, o bandai tai padaryti tik savo smegenų pagalba“, – sakė S. Besargirskas.

Tiria milijonų kilmę

Minėtos pajamų ir turto deklaracijos yra ir duomenų šaltinis VMI, nustatančiai, ar iš tiesų buvo teisingai sumokėti visi mokesčiai.

VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas DELFI sakė, kad remdamasi gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų duomenimis, VMI nustato rizikingiausius gyventojus.

Artūras Klerauskas

„Naudojant atrankos kriterijus, pavyzdžiui, neatitikimas tarp gaunamų pajamų ir turto, deklaruotų turimų lėšų ne banke suma, yra vykdoma tikrintinų gyventojų atranka. Atrankos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenų turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie neturi žinomų pajamų šaltinių, tačiau įsigijo turtą, jį išlaiko, patiria kitas išlaidas, kurie galimai gauna nedeklaruotų pajamų, įskaitant pajamas iš šešėlinės ekonomikos“, – komentavo A. Klerauskas.

Mokestiniams tyrimams ir patikrinimams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias.

„Jei kyla įtarimas, kad turtas įsigytas ar suteiktos paskolos iš galimai neapmokestintų pajamų, o asmuo neturi prievolės deklaruoti pajamų, mokesčių administratorius turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti“, – aiškino jis.

Po tokių patikrinimų pernai gyventojai turėjo papildomai į biudžetą sumokėti per 51 mln. Lt mokesčių.

VMI pateikiamais duomenimis, 2011-2013 m. nustatyti 238 neteisėto praturtėjimo atvejai. Nustatyta turto už 87 mln. Lt, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų.

2012 m. atliekant apie 1,5 tūkst. gyventojų mokestinių tyrimų ir patikrinimų, 263 gyventojai pateikė „paskolų“ sutarčių už 140 mln. Lt.

DELFI primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką turtą ir pajamas privalo deklaruoti į 30 kategorijų patenkantys asmenys. Tarp jų – politikai, valstybės tarnautojai, Europos parlamento nariai, kredito įstaigų ir žiniasklaidos įmonių vadovai, jų valdybos nariai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir šeimos nariai, ūkininkai bei jų partneriai, individualiai dirbantys asmenys (pagal verslo liudijimą arba įregistravę individualią veiklą).

Deklaruoti savo pajamas turi ir tie asmenys, kurie politinės kompanijos dalyviams per pernai metus paaukojo daugiau kaip 40 tūkst. Lt.

Šiemet asmenų, kurie privalo pateikti pajamų deklaracijas, sąrašas išplėstas. Jame įrašyti valstybės ar savivaldybių įstaigų (ligoninės, poliklinikos, mokyklos, bibliotekos ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai bei išvardytų asmenų šeimos nariai.

Taip pat pajamas deklaruoti gali tie, kurie nori pasinaudoti mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį išlaidų.