"Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.
Jo teigimu, Finansų ministerijai prognozuojant, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos didės 1 mlrd. litų, nereiškia, kad tiek bus padidintos ir išlaidos.
"Finansinės drausmės įstatymas reglamentuoja išlaidų didinimą kiekvienais metais. Išlaidos yra planuojamos atsižvelgiant į paskutinių penkerių metų pajamų padidėjimo vidurkį. Jeigu per pastaruosius penkerius metus pajamų augimo vidurkis buvo 700 mln. litų, išlaidos kitais metais negali viršyti 700 mln. litų", - sakė premjeras.
A.Butkevičiaus teigimu, šių metų biudžeto keisti neketinama. Pasak jo, po Konstitucinio Teismo sprendimo valstybės tarnautojams ir teisėjams paskutinį šių metų ketvirtį priklausantis algos padidėjimas bus išmokamas kitų metų sausį-kovą.
"Mes nesiruošiame keisti šių metų biudžeto asignavimų, tai reiškia, kad gali būti išmokėti atlyginimai, kurie bus priskaičiuoti nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos, kitų metų pirmąjį ketvirtį", - sakė premjeras.
Jo teigimu, pirmadienį pasitarime ministrams buvo pavesta užtikrinti, kad jie, taip pat ministerijoms pavaldžios įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų metų pabaigoje neišmokėtų kaip premijų ar priedų.
"Visos sutaupytos lėšos turės būti nukreiptos priskaičiuotų didesnių atlyginimų išmokėjimui" - sakė A.Butkevičius.
Fiskalinės drausmės įstatymas numato, kad jeigu valstybės biudžetas yra deficitinis, planuojamos kitų metų išlaidų kėlimas procentais negali viršyti pusės paskutinių penkerių metų valstybės biudžeto pajamų vidutinio metinio prieaugio procentais.
A.Butkevičius pirmadienį teigė, kad atlyginimų kompensavimo šaltinis galėtų būti maždaug 750 mln. litų planuojamos didinti kitų metų biudžeto išlaidos, o įgyvendinti Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą reikės apie 240 mln. litų.
Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja sprendimai, kuriais sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai. KT teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti.