Planavo į Lenkiją, atvyko į Lietuvą
M. Soltysiakas pagal studentų mainų programą „Erasmus“ į Lietuvos sostinę atkeliavo 2008-ųjų rudenį. Kraustytis į naują šalį verslo vadybos studijas pasirinkusiam jaunuoliui nebuvo naujiena – prancūzų karininko šeimoje užaugęs Matthieu po pasaulį keliavo nuo mažų dienų. Dalį vaikystės praleidęs Afrikoje, vėliau jis charakterį grūdino Karo akademijoje, studijavo Marselio universitete.
„Bendramoksliai magistrui rinkosi prestižinius JAV ir Didžiosios Britanijos universitetus. Kadangi mano seneliai iš tėvo pusės į Prancūziją atvyko iš Lenkijos, maniau, kad vyksiu ten pažinti savo šaknų, bet nepavyko. Lietuva – jos kaimynė, tad atkeliavau čia“, – pasakojo užsienietis.
Pašnekovas pripažino, kad naujoje šalyje domino ne tik sąsajos su giminės istorija, bet ir auganti vietos rinka. „Lietuvoje iškart įžvelgiau teigiamų galimybių, žmonės čia dar nėra visko persisotinę, ko nepasakysi apie Vakarų Europos gyventojus. Šalis, palyginti su Prancūzija, nedidelė, tad verslą nacionaliniu mastu galima pradėti kur kas paprasčiau“, – svarstė M. Soltysiakas.
Ketvirtame kurse tuo metu studijavusi ir bakalauro darbą rengusi Justina visą dėmesį buvo sutelkusi į mokslus. Mergina nė nesvajojo, kad draugystė su Matthieu įkvėps verslo idėją. Iniaciatyvus prancūzas praėjus penkiems mėnesiams pasiūlė imtis dovanų verslo.
„Iš pradžių maniau, kad jis tik juokauja. Tada Matthieu parengė trumpą verslo planą ir prezentaciją. Pristatė vieną vakarą man, peržiūrėjau ir įsitikinau – puiki idėja. Supratau, kad jo ryžtas kur kas tvirtesnis“, – šyptelėjo pasinerti į nuosavą verslą nusprendusi mergina.
Prekybos centrai pasitiko nenoriai
Mokslus 2009-ųjų pavasarį baigusi pora įgyvendinti idėją – pristatyti teminį dovanų rinkinį – ėmėsi rudenį.
„Neturėjome nei didelių finansinių išteklių, nei praktinės patirties, kaip viskas veikia. Draugai mūsų mintį imtis verslo laikė beprotiška, kai kurie aplinkiniai galbūt pavydėdami drąsos prognozavo, kad verslas greitai žlugs“, – veiklos pradžią prisiminė J. Kavaliauskaitė.
Pradinį kapitalą – 20 tūkst. litų – pora surinko iš artimųjų ir jį panaudojo bendrovės steigti, pirmojo dovanų rinkinio bei stendų gamybai. Logotipą, atspindintį bendrovės idėją, nupiešė pusbrolis dizaineris, o atspausdintą dovanų rinkinį jaunieji verslininkai savo rankomis pakavo, klijavo brūkšninius kodus.
Dėl lėšų stygiaus pora pasirinko partizaninę reklamą – apie savo idėją pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“, tinklaraštyje.
Interneto svetainei daug pinigų neprireikė, nes eletroninė prekyba dovanų rinkiniu tuo metu neatrodė aktuali. Jie tikėjo, kad dėl kvadratinio metro ploto, reikalingo stendui įrengti, pavyks nesunkiai susitarti su prekybos centrais, tačiau netrukus susidūrė su pirma nerašyta verslo taisykle – dažniausiai tavęs niekas nepasitinka išskėstomis rankomis. Derybos su didžiaisiais prekybos tinklais užtruko ne vieną savaitę, tačiau norimų rezultatų neatnešė.
„Finansinių išteklių neturėjome, reikėjo, kad patikėtų mūsų idėja. Deja, didieji prekybos centrai už vietą stendui reikalavo susimokėti tuoj pat. Tikinimai, kad sumokėsime, kai ką nors parduosime, jų neveikė. Iki šiol manau, kad toks didžiųjų požiūris į jaunus pradedančiuosius verslininkus labiausiai ir žlugdo Lietuvos ekonomiką. Proteguojamas tik pinigingiausias tiekėjas ir užuominomis kalbama, kad jei nori susitarti, reikia patepti. Mes to nedarėme“, – atviravo J. Kavaliauskaitė.
Nevaisingos derybos kainavo bemiegių naktų. Laimė, po nakties visada išaušta diena – apie galimybę „Dream in Box“ duetui išbandyti save pranešė prekybos tinklas „Rimi“.
Sąžininga kaina džiugina pirkėjus
Stendai parduotuvėse „Rimi“ buvo lūžis. Netrukus prekiauti dovanų rinkiniais pora pradėjo ir interneto svetainėje, kurią siekė sukurti kuo paprastesnę, neprigrūstą teksto, leidžiančią keliais paspaudimais įsigyti norimą produktą.
Fizinė prekyba augino ir e. parduotuvės apsukas. Iš vieno teminio dovanų rinkinio atsirado keturi, imta prekiauti ir dovanų kuponais – jų skirtingų šiuo metu „Dream in Box“ siūlo daugiau nei keturis šimtus.
Verslininkai neslepia iš generuojamo pajamų srauto galėję gyventi nuo pirmųjų paslaugos pristatymo dienų, tačiau teko ieškoti papildomų pinigų Kalėdų laikotarpiu, kai norėjo pasirengti didžiajam metų prekybos bumui.
„Dėl kainų visada stengiamės būti sąžiningi. Pirkėjai dovanų kuponus įsigyja už tą pačią ar mažesnę kainą, kurią mokėtų pirkdami paslaugą vietoje. Negalime leisti klientams mumis nusivilti, nes trijų milijonų gyventojų šalyje, apgavę kelis pirkėjus, anksčiau ar vėliau liktume be klientų“, – įsitikinęs M. Soltysiakas.
Šiek tiek slaptų detalių iš verslo užkulisių: „Dream in Box“ nuo kiekvieno parduoto dovanų kupono gauna 20–30 proc. komisinių, likusi suma pervedama paslaugos teikėjui. Nepanaudotų dovanų rinkinių skaičius šiuo metu nėra didelis, siekia apie 10 proc.
„Dauguma lietuvių jau žino tokią dovanų rūšį. Tiesa, veiklos pradžioje pasitaikydavo daug linksmų situacijų, bandant paaiškinti galimiems partneriams, kas mes esame, o žmonėms, ką gi jie gavę dovanų“, – pasakojo jaunieji verslininkai.
J. Kavaliauskaitės nuomone, konkurencija šioje srityje jiems suveikė į naudą. Vieni iš pirmųjų prekybos centre savo dovanas pristatę bendrovės įkūrėjai nebūtų pajėgę vien savo jėgomis pristatyti visai rinkai naujos dovanų rinkinio koncepcijos.
Lietuvios jaunuoliai – neįtikėtinai sumanūs
Pirmasis tikras pelnas jaunuosius verslininkus pradžiugino po trejų metų. Pernai komanda išsiplėtė – kolektyve atsirado dvi naujos darbuotojos, atsakingos už bendrovės komunikaciją ir paslaugų plėtrą. Šiuo metu Matthieu ir Justina dairosi investuotojų, kurie padėtų plėsti veiklą Lietuvoje, o gal ir šalyse kaimynėse. Paieškos nelengvos, bet pora pasiryžusi išbandyti visas galimybes, kad pasiektų norimą tikslą.
Naujas automobilis „Porsche“, septynženklės sumos banko sąskaitoje ir pilnos spintos madingų drabužių niekada nebuvo „Dream in Box“ įkūrėjų tikslas: „Verslui ir privačioms iniciatyvoms tenka didžiausia atsakomybė, skatinant teigiamus pokyčius visuomenėje, rūpinantis aplinka. Bandome prisidėti savo pastangomis – pavyzdžiui, su draugais iš Argentinos ir Brazilijos surengėme muzikos pamokas akliesiems ir vaikų namų auklėtiniams. Patikėkite, mažųjų reakcija buvo fantastiška.“
Šiuo metu 3 litus nuo kiekvieno pirkinio e. parduotuvėje „Dream in Box“ skiria gyvūnų globos organizacijai „Lesė“.
„Neperdėdamas sakau, kad lietuviai yra neįtikėtinai sumanūs ir anksti pradeda siekti tikslų. Prancūzijoje retai sutiksi žmogų, kuris sulaukęs 20 metų taip puikiai suvoktų aplinką, turėtų daug žinių ir norėtų dirbti. Lietuvoje tokių jaunuolių matau kasdien“, – simpatijų neslėpė prancūzas.
Maži atstumai – taip pat didžiulis pliusas plėtojant verslą. Paryžiuje vien į darbą Matthieu tekdavę metro važiuoti valandą, o Lietuvoje per porą ar tris valandas galima nuvykti į susitikimą bet kurioje šalies vietoje.
Pusketvirtų metų – lyg visas dešimtmetis
„Svarbiausia nebumbėti, kaip aplinkui viskas blogai, o pradėti ką nors keisti nuo savęs – tada laukia puikios perspektyvos. Nebijokite, nes blogiausia, kas gali nutikti, tai pirmą kartą nepasisekti. Tada tiesiog bandykite antrą kartą. Jei gerai ištirsite savo rinką, džiuginsite klientus prekėmis ar paslaugomis, sėkmė anksčiau ar vėliau aplankys“, – įsitikinusi J. Kavaliauskaitė.
Ji prisipažino, kad tiek patirties, kiek per pusketvirtų metų sukaupė plėtodama nuosavą verslą, nebūtų įgijusi dirbdama samdomą darbą.
„Apsidairykite, kaip čia, Lietuvoje, gražu. Gyvename puikiausioje šalyje“, – mylimajai antrino M. Soltysiakas.
Niekur ilgiau nei ketveriems metams nenusėsdavęs prancūzas juokais prisipažino šįkart įkliuvęs. Laisvu laiku, kurio neturi daug, jis bando perkrimsti sudėtingą lietuvių kalbą užsieniečiams skirtuose kursuose.
Neseniai bendrus namus įsigijusi pora prisipažino didžiąją dalį emocijų nukreipiantys į verslo reikalus, tad ginčams dėl bereikšmių smulkmenų nelieka laiko: „Bendras verslas labai sutvirtino mūsų santykius, atrodo, kad mes kartu – visą dešimtmetį.“
Naudinga informacija
20–30 proc. komisinių - tiek nuo kiekvieno parduoto dovanų kupono gauna. Likusi suma pervedama paslaugos teikėjui. Apie 10 proc. siekia nepanaudotų dovanų rinkinių skaičius.
Verslo pradžia
20 tūkst. litų pradinis kapitalas - tiek pinigų pora surinko iš artimųjų ir jį panaudojo bendrovės steigimui, pirmojo dovanų rinkinio bei stendų gamybai. Logotipą, atspindintį bendrovės idėją, nupiešė pusbrolis dizaineris, o atspausdintą dovanų rinkinį jaunieji verslininkai savo rankomis pakavo, klijavo brūkšninius kodus.
Plėtojant verslą išmoktos pamokos
Matthieu: „Plėtojant verslą neverta slėpti savo idėjos, priešingai, ją reikia skleisti draugams ir pažįstamiems. Galbūt taip ją iškart pavyks patobulinti, nes draugai gali pažerti konstuktyvios kritikos, patarimų.
Vienas svarbesnių aspektų plėtojant savo verslą yra dalijimasis žiniomis, idėjomis. Jeigu bijosite, kad jūsų idėją kas nors pavogs, neabejokite, kad jeigu kam nors kils toks noras, tai vis tiek įvyks, nes nėra rinkos be konkurentų.“
Justina: „Jeigu dabar imčiausi naujo verslo, iškart ieškočiau didesnės komandos. Net jei ir neturėčiau iš ko mokėti atlyginimų, pasiūlyčiau įmonės akcijų. Manau, žmonės tuomet atsakingiau žiūrėtų į projektą ir įdėtų daugiau savęs.“
Naujame „bzn start" liepos mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie nuosavo verslo pradžią, verslo suptilybes su žemės ūkio technikos lyderiaujančia įmone, kurią įkūrė Pranas Dailidė. Numeryje apžvelgiamos verslo galimybės Austrijoje, nuo mokesčių iki verslo kultūros aspektų, žurnalistinis tyrimas, kuriame susipažinsite su atlikta apklausa „Kokią įtaką verslo pradžiai turi amžius?” . Taip pat startuolį „Whemsey”, kurį sumanė Martynas Kairys. Jo sugalvotas įrankis padeda norintiems tobulėti ir gyventi kokybiškiau. Taip pat sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
