„Šiandien Lietuvos banko paskelbti duomenys apie kandidatų į kredito unijų vadovus neišlaikytus egzaminus – dar vienas rinkos prievaizdo mestas akmuo į kredito unijų daržą. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad unijų vadovų ir kandidatų į vadovų pareigas egzaminavimą pernai įteisinęs Lietuvos bankas analogiškos tvarkos netaiko komercinių bankų vadovų atžvilgiu. Nors bankų vadovams teoriškai keliama dar aukštesnė kvalifikacijos kartelė, tačiau Lietuvos bankas jų neegzaminuoja ir netikrina, ar praktinės žinios atitinka teorinius reikalavimus“, – teigė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Centrinio banko duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko. Bankas teigia, kad problema būdinga tik kai kurioms kredito įstaigoms, o nemaža jų dalis veikia sėkmingai.

Dėl esą taikomos diskriminacijos LCKU svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją.

Pasak F. Dirginčiaus, kai kuriose Vakarų Europos šalyse taip pat vykdomi egzaminai kredito įstaigų vadovams, tačiau šiose šalyse rinkos reguliatorius prisiima ne tik egzaminavimo, bet ir metodologijos pristatymo, nuoseklaus edukacijos vykdymo vaidmenį. Anot LCKU vadovo, žengus vieną žingsnį svarbu žengti ir kitą: LCKU neprieštarauja sustiprintai kredito unijų veiklos kontrolei, tačiau ji turi atitikti proporcingumo principą ir ne slopinti kredito unijų vystymąsi, o skatinti šio sektoriaus augimą.

Anot F. Dirginčiaus, per pastaruosius pusantrų metus Lietuvos bankas praktiškai visą dėmesį sukoncentravo unijų priežiūrai, priimdamas itin daug išskirtinai unijoms taikomų apribojimų. LCKU neprieštarauja griežtinamiems kapitalo ir likvidumo reikalavimams, tačiau kai kuriais atvejais dėl įvestų apribojimų kredito unijos tampa nekonkurencingos rinkoje. Pavyzdžiui, ir bankai, ir kredito unijos vienam skolininkui negali skolinti 25 proc. kredito įstaigos kapitalo viršijančios sumos, tačiau unijoms papildomai taikomas ir 0,5 mln. litų maksimalios paskolos sumos apribojimas.

Skiriasi ir daug kitų reikalavimų. Pvz., priklausomai nuo juridiniams asmenims suteiktų paskolų dalies bendrame paskolų portfelyje, kredito unijoms taikomas minimalus 13 proc., 18 proc. arba 20 proc. kapitalo pakankamumo normatyvas, tuo tarpu bankams – 8 proc. Priklausomai nuo indėlių portfelio augimo tempų, kredito unijoms taikomas minimalus 30 proc., 40 proc., 50 proc. arba 60 proc. likvidumo normatyvas, tuo metu bankams – 30 %, dėstoma LCKU pranešime.

DELFI primena, kad pastaruoju metu ne viena šalies kredito unija buvo pripažinta nemokia. Toks likimas ištiko „Laikinosios sostinės kreditą“, „Nacionalinę kredito uniją“ , „Švyturio taupomąją kasą“; dar kelioms unijoms taikytos poveikio priemonės.