Įstatymo projekte numatyta, kad padidinus NPD iki 570 litų, sumažės mokestinė našta mažiau uždirbantiems, padidės gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas iki lūžio taško 3,192 tūkst. litų per mėnesį.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 94, susilaikė 8, įstatymas priimtas.
Šiuo metu galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pagrindinis NPD negali būti didesnis nei 470 litų per mėnesį. Pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę, pagal kurią NPD mažinamas taip, kad kiekvieniems papildomiems 50 litų tenka 15 litų mažesnis NPD.
Padidinus NPD bazę nuo 470 litų iki 570 litų, žmogaus, gaunančio „ant popieriaus“ 1 tūkst. litų, atlyginimas „į rankas“ turėtų padidėti daugiau nei 20 litų, iki 845,5 litų.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, žmogus, gaunantis 1 tūkst. litų “ant popieriaus”, į rankas gauna 824,5 litų.
Kai minimali alga sudarė 800 litų, NPD siekė 470 litų, ir tai reiškia, kad žmogui nuo šios sumos nereikėjo mokėti 15 proc. pajamų mokesčio, kuris jo algą sumažindavo 49,5 litais.
Minimalią algą padidinus iki 1 tūkst. litų, NPD sumažėjo iki 430 litų, dėl to pajamų mokestis darbuotojo algą „apkarpė“ 85,5 litais.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna apie penktadalis dirbančiųjų.
Taip pat Seimas nusprendė padidinti už pirmą vaiką taikomą papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) iki 200 litų. Tokiu atveju už kiekvieną vaiką bus taikomas vienodas PNPD. Šiuo metu už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) – 200 litų PNPD.
DELFI skelbė, kad profsąjungos ir darbdaviai jau sausio mėnesį, padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), siūlė padidinti ir NPD. Tuomet jie siūlė NPD didinti tokiu pat dydžiu kaip ir didėjo MMA – 200 litų.
Viliamasi, kad taip daugiau pinigų gautų darbuotojai, nes nuo 2013 m. sausio, padidėjus MMA, augo ir mokesčiai.
Be to, įstatyme įtvirtinta, kad vertybinių popierių perleidimas nebus pripažįstamas individualia veikla, kad visam paskirstytajam pelnui, įskaitant dividendus, bus taikomas 15 proc. tarifas, kad bus panaikinta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už gyventojų įmonėms ir gyventojams suteiktas paskolas.
Priimtomis pataisomis nutarta apmokestinti visas kitas palūkanas iš indėlių ir skolos vertybinių popierių nustatant tokioms pajamoms minimalų 10 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį neapmokestinamųjų pajamų dydį, taip pat pajamas - skirtumą tarp perleidimo ar realizavimo ir pirkimo kainos - iš kitų finansinių priemonių perleidimo ar realizavimo, viršijančias 10 tūkst. litų.
Lengvatų mėsai nėra, bet viešbučiams - yra
Seimas pratęsė PVM lengvatų galiojimą šildymui ir karštam vandeniui, taip pat vaistams, tačiau ir Darbo partijai pasisakius prieš PVM lengvatą šaldytai iš šviežiai mėsai, ši lengvata nebuvo įteisinta.
Darbo partija laikosi pozicijos, kad PVM lengvata turi būti taikoma visiems mėsos gaminiams, taip pat vaisiams ir daržovėms.
DELFI skelbė, kad Seimui ruošiantis svarstyti mokestinius pakeitimus, premjeras Algirdas Butkevičius sakė, jog, jei bus apsispręsta dėl PVM lengvatos šviežiai ir atšaldytai mėsai, tai dar nereikš, kad ji įsigalios nuo kitų metų. Gali būti, kad svarstant biudžetą, jos šios lengvatos bus atsisakyta. Tačiau jis buvo tikras, kad PVM lengvatos viešbučiams nebus.
Visgi Seimas apsisprendė dėl ir PVM lengvatos viešbučiams: paliktas pasiūlymas sumažinti PVM viešbučiams ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms iki 5 proc. Lengvata viešbučiams turi įsigalioti nuo 2015 m. sausio.
Šiuo metu Lietuvoje galioja standartinis 21 proc. PVM tarifas visiems maisto produktams. Galioja tik kelios laikinos lengvatos: kompensuojamiems vaistams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, laikraščiams, žurnalams.
Patikslintame PVM įstatyme nustatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui galios iki 2014 m. pabaigos, neribojamai galios lengvatinis 5 proc. PVM tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Siūlyta, kad 5 proc. PVM lengvata galios šviežiai atšaldytai mėsai ir viešbučio bei apgyvendinimo paslaugoms. Skaičiuota, kad biudžeto pajamos dėl to galėtų sumažėti apie 200 mln. litų.
D.Grybausakitė: PVM lengvata mėsai yra suinteresuotas "vienas iš valdančiųjų"
Lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčiu mėsai yra suinteresuotas vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių, ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, tikriausiai turėdama omenyje Darbo partiją.
Pasak jos, tokia lengvata būtų 200 mln. litų "dovana" suinteresuotajam.
"Ir konkrečiai kai kalbame apie PVM lengvatą mėsai, mes puikiai žinome, tuo suinteresuotas vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių tiesiogiai. Tai jeigu kitas koalicijos partneris nori dovanoti 200 mln. litų - tiek kainuotų PVM lengvata mėsai - vienam iš savo partnerių", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, PVM lengvatos tiesioginės naudos vartotojams neduoda - tik verslui.
"Visi puikiai žinome jau nuo seniai ir patys iš savo patirties, tiek tarptautinių organizacijų, kad ypač PVM lengvatos kainos praktiškai neįtakoja. Vartotojų kainos nemažės, atvirkščiai, mes matėme PVM lengvatą viešajam transportui, o kainos Vilniuje padidėjo viešajam transportui. Įvedėme lengvatas viešbučiams, o kainos padidėjo. Taigi, PVM lengvatos iš principo yra dovana verslams", - teigė D.Grybauskaitė.
Parlamentaro Viktoro Uspaskicho šeimos valdomam Kėdainių koncernui „Vikonda“ priklauso mėsos perdirbimo įmonė „ Krekenavos agrofirma“.
Laukia ir daugiau mokestinių permainų
Seimas priėmė ir Pelno įstatymo pakeitimus, kurie numato galimybę įmonėms, investuojančioms į infrastruktūrą, apmokestinamąjį pelną sumažinti dar penkerius metus, ne iki 2013, o iki 2018 m.
Įstatyme patikslinta, kad įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 1 milijono litų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma. O šio ilgalaikio turto grupės turtas turi būti ne senesnis kaip 5 metai. Anksčiau įstatyme tai numatyta nebuvo.
Atsisakyta skubos tvarka priimti pakeitimus dėl didesnių akcizų cigaretėms ir alkoholiniams gėrimams. Skelbta, kad pusę litro alaus galėtų brangti vidutiniškai apie 11 centų, vyno – apie 16 centų, cigarečių pakelis – apie 30 centų.
Įstatymų pakeitimai dar turės sulaukti prezidentės Dalios Grybauskaitės pritarimo.
